„Nr. 14“ varškėčiui pagaminti reikia: 180 g tirpinto sviesto ar margarino, sumaišyto su 4 tryniais, ištrintais su 2 šaukštais cukraus, 10 šaukštų miltų, 0,5 pakelio kepimo miltelių, tarkuotos apelsino žievelės. Tešlą suminkyti rankomis ir įdėti į šaldytuvą bent vienai valandai, bet geriau palaikyti ilgiau.
Vieną ar du kartus permalti 750 g riebios (9 proc.) varškės, įdėti 10 šaukštų cukraus, išplakti 4 baltymus, galima įmaišyti ir du šaukštus riebios grietinės. Jei varškė skystoka, įmaišyti krakmolo ar manų kruopų.
Vieną tešlos dalį iškočioti, ja iškloti skardą, sudėti pusę kiekio varškės, apibarstyti aguonomis, užkloti antru tešlos lakštu, vėl dėti sluoksnį varškės, apibarstyti aguonomis ir užtarkuoti per burokinę trintuvę likusią tešlą. Pyragą kepti apie valandą 180 oC orkaitėje.
Kiti varškėčio variantai: ant varškės sluoksnio užberiama džiovintų abrikosų arba konservuotų persikų. Galima naudoti įvairius vaisius, bet, pavyzdžiui, džiovinti obuoliai – netinka. Džiovintos kriaušės – gana savotiškas skonis.
Gražiai atrodo ir skanu, kai į tešlą įmaišoma kakavos. Į visus variantus galima dėti citrinos. Išspaudus sultis, visą vaisių sumalti ir įmaišyti į varškę.
Talentinga kulinarė sako, kad iškeptas pyragas būtinai turi pastovėti. Skaniausia jį būtų valgyti kitą dieną. Anksčiau gaspadinės, ruošdamosi šventėms, taip ir darydavo – pirmiausia kepa saldumynus ir tik paskui ruošia mėsiškus valgius bei užkandžius.
Moteris juokiasi, kad pyrago „brandinimas“ kitai dienai jų šeimoje sunkiai įgyvendinamas. Vos ištrauktas iš orkaitės greitai ištirpsta, nes smaližiautojai tuoj pat prisistato. „Kad labai skanu“, - gūžteli pečiais vyras. Ir nors, kaip pats sako, valgo labai mažai, varškėčio negalėtų atsisakyti.
Daugiau skaitykite čia.
