Neseniai paskelbto tyrimo duomenys rodo, jog metams bėgant didėjo moterų svoris, ūgis ir... pėdos. Šiandien vidutinės moters pėdos yra pusantro karto didesnės, nei buvo prieš 10 metų.
Nepaisant fakto, kad Didžiojoje Britanijoje 40-43 dydžio avalynės moterims paklausa išaugo 80 proc., parduotuvės neskuba didinti pasiūlos, rašo dailymail.co.uk. Kad ir kaip būtų keista, bet šiais laikas neatsilikti nuo avalynės mados naujienų labai sudėtinga, jei jūsų pėdos didelės.
Mano pėdos nustojo augti sulaukus 16 m. Tada ūgis siekė 179 cm ir aš susitaikiau su mintimi, jog visą gyvenimą reikės dėvėti 43 dydžio, o kartais ir didesnę avalynę.
Jau paauglystėje negalėjau pakęsti batų parduotuvių. Pirmiausia iškyla stiliaus problema, pavyzdžiui, auliniai bateliai: dygsniuoti, raštuoti ar margi – didesni nei 38 dydžio paprasčiausiai atrodo siaubingai, susidaro įspūdis, jog mano pėdos pasidarė dar didesnės.
Taip, raštuoti odiniai batai atrodo nuostabiai, bet, jei ieškote didesnių, galite drąsiai eiti į vyriškos avalynės skyrių, nes moterims tokių didelių niekas negamina. Kalbant apie aukštakulnius, turiu prisipažinti, jog turiu vieną porą 7,5 cm aukščio pakulne. Per šešerius metus tai buvo vienintelė mano dydžio aukštakulnių pora, kurią pavyko rasti.
Prisipažįstu, priklausau tiems 82 procentams moterų, kurios gėdijasi savo didelių pėdų. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad beveik pusė dideles pėdas turinčių moterų savo draugėms apie tai meluoja.
Turiu sąrašą parduotuvių, kuriose dar galiu rasti kažką sau, tai: „Gabor“, „Bloch“, „Repetto“. Negaliu jose lankytis, kada tik užsinoriu, nes batų kainos čia didelės, o užsukusi į „normalią“ parduotuvę, nuolat pakliūnu į tokią pat situaciją: randu patinkantį modelį, pakviečiu maloniai atrodančią pardavėją ir jai į ausį sušnabždu savo dydį (neretai pardavėja jį pakartoja su nuostaba akyse).
Tuomet sėdžiu ir laukiu, kol ši grįžta tuščiomis arba nešina visai kitokiais bateliais ir aiškina, jog „tai vienintelė mūsų turima 43 dydžio batų pora“.
Neseniai apsilankiau „Selfridges“ – šioje parduotuvėje yra mažiausiai 55 tūkst. batų modelių. Iš 4000 lentynose išdėliotų porų radau vos dvi, tinkančias mano pėdoms.
Viena jų – „Marni“ sandalai – kainavo daugiau nei moku už buto nuomą, be to, man tinkamo dydžio sandėlyje nebeturėjo, o kito modelio spalva visai nepatiko. Jaučiausi prislėgta. Šeštą vasarą iš eilės turėjau avėti savo ištikimuosius batelius (beje, jie jau spėjo pabuvoti net trijose vestuvėse).
Pirkti kitose parduotuvėse yra tikras košmaras: greitai permetu akimis „itin gausią“ didesnių nei 40 dydžio batelių kolekciją ir neriu pro duris. Jokia sveiko proto moteris nepirks žaliųjų citrinų spalvos nevarstomų batelių, išmargintų baltais raštais.
Ir dar: jei nešiojate didesnę nei 40 dydžio avalynę, pamirškite apie retro stiliaus batelius. Nėra jokių šansų rasti klasikinių Salvadores Ferragamo batelių, didesnių nei 37 numerio. Geriausias variantas, kurį galima rasti, tai - kaubojiški batai. Todėl vis dažniau tenka naudotis internetinių parduotuvių paslaugomis.
Garsiausių pasaulyje moterų pėdos taip pat didelės, tik skirtumas tas, kad jos gali sau leisti įsigyti batus už bet kokią kainą
Umos Thurman ūgis 183 cm, avalynės dydis 43.
Taigi, kokią įtaką tai turi mano batų kolekcijai? Kaip turbūt jau supratote, avalynės turiu labai, labai nedaug – mažiau nei 10 porų. Šis faktas kai kuriems mano pažįstamiems sukelia nuostabą.
Dažniausiai aviu „Clarks“, „Birkenstocks“ ir „Converse“ produkciją. Taip pat įsigijau „Trippen“ žieminių batų porą ir „Tracey Neuls“ sportinius batelius. Įtariu, kad visą likusį gyvenimą pirksiu šių 5 gamintojų batus.
Nepaisant itin siauro pasirinkimo, niekada neaukojau komforto, t. y. ne visuomet paisau aprangos etiketo ir kuo ramiausiai ateinu į kontorą apsiavusi „Birkenstocks“ šlepetes.
Įdomu, ar tai turi įtakos mano karjerai? Ar mane vertintų rimčiau, jei darbe visiems nedemonstruočiau savo kojų pirštų? O jei į mokyklą mane būtų išleidę su gražesniais bateliais, ar šiandien būčiau turtingesnė? Nežinau.
