Tačiau interjero dizainerės Jovita Pipiraitė ir Jelena Šaučikovienė ragina nebūti tais, kuo nesame, ir kurti lietuviškus namus. Tiesa, moterys pripažįsta, kad ir pačios vis dar ieško atsakymo į klausimą, kokie iš tikrųjų yra lietuviški namai.
Santūrūs, bet jaukūs ir šilti
Jau seniai daugybę namų interjerų sukūrusiai architektei ir interjero dizainerei J. Pipiraitei ramybės nedavė klausimas, kokie turėtų būti lietuviški namai. Bendraudama su įvairiais žmonėmis moteris suprato, kad dauguma lietuviškumą sieja su kaimu ir jo rakandais. Ir tik nedaugelis manė, kad kaimo estetika yra labai graži ir unikali.
„Kažkodėl kaimas visiems asocijuojasi su blogu skoniu ir vidury kambario pastatytomis akėčiomis. Bet juk yra visai kitaip“, – neabejojo interjero dizainerė. Jovita pati nustebo, kai archeologas jai papasakojo, kad Lietuvos apylinkėse iškasa ne tik gintaro, bet ir koralų karolius.
„Matyt, dar Sovietų Sąjungos laikais visiems buvo įdiegta, kad kaimas yra nykus ir atsilikęs. Toks požiūris gajus ir šiandien. Tačiau tie, kurie domisi istorija, žino, kad XVIII amžiuje tarp Lietuvos ir kitų šalių prekeivių vyko aktyvūs mainai, žmonės daug keliavo, daug matė“, – susidariusį stereotipą bandė paneigti J. Pipiraitė.
Dabar plačiai paplitusios ekologinės idėjos buvo populiarios ir anksčiau. Lietuvos gyventojai visada vertino natūralius produktus bei medžiagas.
Ir prieš kelis šimtmečius moterys puošėsi ne tik gintaro ar žalvario papuošalais, bet ir koralais, šilkinėmis skaromis. Tik santūrus lietuvių būdas lėmė, kad nei aprangoje, nei namų interjere daug puošybos elementų niekada nebuvo naudojama. Tad ir lietuviški namai buvo santūrūs, puošti smulkiu dekoru ir siuvinėta tekstile.
Šiandien lietuviškų namų stilistika yra artima švedų interjerui. Namuose mažai puošybos elementų, tačiau jauku ir šilta.
Namus kuria trise
Lietuviškų namų studiją J.Pipiraitė įkūrė kartu su bendraminte keramike Eigaude Leščinskiene. Kiek vėliau prie jų prisijungė dar viena autentikos gerbėja – dizainerė J.Šaučikovienė. „Žmogaus namai atsiranda tada, kai jis turi, kur atsigulti ir iš ko atsigerti.
Taigi aš primezgiau pagalvėlių, o Eigaudė prigamino puodelių“, – pradžią linksmai prisiminė idėjos autorė Jovita. Šiandien ji kuria baldus ir interjero detales. Tekstile rūpinasi bendražygė Jelena, o keraminius indus žiedžia Eigaudė. Trys moterys laiko visus namų kampus.
Nors kurdamos lietuviškų namų atributus moterys siekia naudoti tik natūralias medžiagas, ne visada tai pavyksta.
„Norėčiau, kad mūsų sukurtų kėdučių sėdimoji dalis būtų ne tik aptraukta natūraliu audiniu, puoštu lietuviškais motyvais, bet kad ir jų vidus būtų kimštas natūraliais šiaudais ar ašutais. Deja, šiuo metu reikia tenkintis sintetiniu kamšalu“, – apgailestavo J. Šaučikovienė.
Daugelį produktų moterys pačios ne tik sugalvoja, bet ir pagamina.
„Paklauskite, ko mes nesugebame! Ir baldų modelius pačios braižome, ir mezgame, ir kėdes audiniais aptraukiame, ir vinis į sieną sukalame“, – pasakojo veiklos nepritrūkstanti Jelena.
Abi interjero dizainerės tvirtina, kad domėjimasis lietuviškais namų atributais ir jų kūrimas joms yra daugiau nei darbas ar hobis. Tai ir aistra, ir gyvenimo būdas.
Kompromisų niekada neieško
Moterys pripažįsta, kad išlaikyti studiją sunku, tačiau abi džiaugiasi pasirinkusios širdžiai mielą veiklą, nors ir menkai apmokamą. „Planų turime daug, tačiau niekur neskubame. Pačios pasirinkome gaminti tokius produktus, kurių gamyba sunki ir brangi. Bet tikime, kad jei dirbi iš širdies, pinigai tave pasiveja“, – optimistiškai kalbėjo J. Pipiraitė.
Daug metų namų interjero dizainere dirbanti moteris savo pagrindinės veiklos neatsisakė ir įkūrusi studiją. O dviejų mažamečių vaikų mama J.Šaučikovienė prisipažįsta, kad ją išlaiko vyras.
„Dabar yra taip, tačiau tai tęsis neamžinai“, – tiki moteris.
Abi moterys tikina, kad pagundų pirkti pigias medžiagas ir eiti lengvesniu keliu neatsiranda. Jos ištikimai laikosi savo principų ir į jokius kompromisus nesileidžia.
„Tikiu, kad kiekvienas daiktas turi savo dvasią. Argi Kinijoje gamintas masinis produktas yra ilgaamžis? Tikrai ne. Jis nieko savito neturi, yra tik vienas iš daugelio“, – garsiai svarstė Jovita. „Megzdama užvalkalą krėslui, dažnai su juo kalbuosi, pykstu ir rėkiu ant jo, jei megzti nesiseka“, – šypsodamasi kolegei pritarė ir Jelena.
Ilgai erdvės saviraiškai ieškojusi J. Šaučikovienė džiaugiasi, kad pagaliau ją surado. Be entuziazmo socialinius mokslus krimtusi, o vėliau į Dailės akademiją neįstojusi menininkė nenuleido rankų. Dabar ji patenkinta, kad daro tai, ką visada norėjo, – kuria ir dirba su natūraliomis medžiagomis.
Ekologiją suvokia kitaip
J. Pipiraitė plačiau žvelgia į ekologiją.
„Tikroji ekologija yra tada, kai įsigyji daiktą, kurio nenori pakeisti kitu. Arba kai į Lietuvą neveži prastos kokybės prekių, gamintų kažkur Malaizijoje ar Kinijoje, o naudoji medžiagas, esančias savo aplinkoje. Tada, kai darbo duodi vietos meistrams ir neperki iš kitų“, – įsitikinusi dizainerė. Anot jos, svarbu, kad daiktas būtų kokybiškas, ilgaamžis ir naudojamas pagal paskirtį.
„Juk daug smagiau užsienyje gyvenančiam draugui ar giminaičiui nuvežti lietuvišką kokybišką užklotą nei vieną iš daugelio nusibodusių ir nefunkcionalių molinių suvenyrų“, – kalbėjo lietuviškų namų interjero daiktų kūrėja.
Vis dėlto abi moterys sutinka, kad identifikuoti tikrąjį lietuviškumą yra sunku, nes tai ne tik Rumšiškės, tautiniai drabužiai ar keraminiai indai. Šiandien lietuviškumas reiškia daug daugiau.
Patarimai
Iki šio lietuvių interjere dominuoja viena ryški siena ir laminatu arba parketlentėmis išklotos grindys. Butas ar namas nebeįsivaizduojamas be nišų sienose, kuriose šviestų lemputės. 90 proc. interjerų yra kurti pagal tą patį šabloną. Skiriasi tik mados, o žmonės vietoj vieno stereotipo renkasi kitą. Tačiau būsite daug įdomesni ir originalesni, jei nepasiduosite savo baimėms ir darysite tai, ką iš tiesų norite. Jei norite ryškiai mėlynų sienų, taip jas ir nudažykite. Tik namai, kurių interjere jaučiama gyventojo dvasia, bus jaukūs ir mieli.
Nebūkite tuo, kuo nesate. Prasta imitacija yra daug blogiau nei paprastumas. Jei neturite pinigų, nevaidinkite, kad jų turite.
Nudažykite sienas baltai, jas dekoruokite įrėmintomis nespalvotomis šeimos nuotraukomis, nusipirkite ryškią sofą ir patieskite iš tėvų ar senelių pasiimtą tarybinį margą kilimą. Svarbiausia – nebijokite būti savimi!
