Praėjusį ankstyvą pavasarį užkibau ant reklaminio Bauer firmos kabliuko: neva laimėjau 500 litų nuolaidą pažintinei - poilsinei kelionei į Turkiją. Kaip maustė mus kuravusios vietinės kelionių firmos gidas, kurį pravardžiavome Ostapu Benderiu, nemalonu net prisiminti. Viena iš jo suagituotų kelionių - mini safaris.
Per naktį lijo, tad ryte buvome nusiteikę nevažiuoti, nes mūsų laukė žygis į kalnus ir plaukimas kalnų upe. Vadovas tikino, kad ką tik kalbėjo telefonu - kalnuose lietaus nėra. Aišku, buvo. Žygio nebeliko - tik pasivažinėjimas autobusu, o atvykus plaukti, pasitiko šaltas vėjas, dulksnojantis lietutis, ledinis upės vanduo ir nurodymas: persirengti maudymosi kostumėliais, užsidėti gelbėjimosi liemenes bei šalmus ir į plaustus.
Vyrai ryžosi, o dauguma moterų - ne. „Tai kas gi belieka iš šios išvykos?" - liūdnai pagalvojau ir lyg išgirdau savo tėvo mėgstamą frazę: nesėdėk, kad turėtum ką senatvėje prisiminti.
Stingdama iš šalčio ir baimės, nuėjau persirengti ir dar prikalbinau dvi bendrakeleives... Šėlo vėjas, bangos piestu stojo, kojos mirko lediniame vandenyje, o dar irklininkas turkas mus specialiai gąsdino rėkdamas: "Oi- oi- oi"... Šaukiau ir aš su juo iki užkimimo...
Prikalbintos plaukti bendrakeleivės vėliau ilgai dėkojo už padrąsinimą patirti ekstremalius pojūčius. Džiaugiuosi ir aš, kad nugalėjau savo baimę ir turiu ką prisiminti iš šios išvykos.
Elada
**********
DALYVAUK ir Tu konkurse, papasakok savo gyvenimo nuotykį ar avantiūrą ir laimėk žurnalo „Iliustruotoji istorija“ metinę prenumeratą.
