Tatuiruotės: slėpynėms artėja galas

Darbinio susitikimo metu vadybininkas ištiesia ranką, ant kurios šypsosi kaukolė. Įstaigos priimamajame administratorės kaklą puošia ne kuklus perlų, o tatuiruočių vėrinys. Tokių vaizdų pasitaiko vis dažniau, bent jau Vokietijoje. Ką tai sako apie pokyčius visuomenės galvose?

Pastaruoju metu vis dažniau išraiškingos tatuiruotės matomos ant kaklo, dilbio, pirštų, netgi ant veido. Jau senokai išpopuliarėjusi amžina kūno puošyba anksčiau buvo įprasta ant pečių, nugaros, kojų - vietų, kurias galima paslėpti.

„Tai, kad tatuiruotės didėja ir nebesislepia, rodo, jog visuomenė jas priima vis labiau“, - išvadą daro tatuiruočių ir kitokių kūno modifikacijų paplitimą visuomenėje ir to psichologines priežastis tyrinėjantis Leipcigo universiteto Medicinos fakulteto psichologas Dirkas Hofmeisteris.

Praėjusį savaitgalį Berlyne vykusioje vienoje iš svarbiausių tarptautinių tatuiruočių mugių „Tattooo Convention“ rinkosi daug šio amato meistrų iš įvairių pasaulio šalių, tatuiruotėmis kūną puošiančių lankytojų ir šiaip smalsuolių. DELFI žvalgėsi po renginį kartu su ekspertu D. Hofmeisteriu.

Lietuviai vis dar konservatyvūs

Renginyje dalyvavęs tatuiruočių meistras iš Lietuvos Andrius Augulis, prisistatantis kūrybiniu pseudonimu Augis Tattoo, pastebi, kad Vakaruose žmonės drąsiau pasiryžta tatuiruotėms, renkasi įdomesnius ir labiau matomus motyvus. Danijoje gyvenantis ir dirbantis 26-erių meistras sako, kad gimtoje Lietuvoje tiek žmonės konservatyvesni, tiek ir gerų specialistų trūksta.

Vaikinas pasakoja, kad pats daro ne visokias tatuiruote, o tik tokias, kurios jam įdomios. Renkasi fotorealistinius vaizdus, kuriuos apipina fantazijos padiktuotais piešiniais. Kliento pasirinkta kūno vieta jam nesvarbu, nors pats kol kas nesiryžta pasidabinti akivaizdžiai matomomis tatuiruotėmis.

„Niekada nesidarysiu sau tatuiruotės ant plaštakų ar kaklo. Man tai atrodo per daug iššaukiančiai, - teigia Augis Tattoo, bet vos sekundėlę pasvarstęs atsisako konservatyvaus požiūrio – gal kada nors vėliau visgi pasidarys ir labiau matomą piešinį ant kūno. – Kai bus šeima, kai visi visiškai viską žinos. Kai peržengsiu 40.“

(Daugiau apie Augį Tattoo artimiausiu metu skaitykite DELFI rubrikoje Lietuviai svetur.)

Kiek slypi maišto?

Psichologas D. Hofmeisteris pastebi, kad pasiryžti išsitatuiruoti nepaslepiamas vietas reikia drąsos, nes nors ir auga tolerancija, visgi gali pasitaikyti ir situacijų, kai tai apsunkina gyvenimą.

„Tikėtina, kad šie kaklus ir dilbius išsitatuiravę vaikinai taip maištauja, - į fotografijoje užfiksuotus mugės lankytojus dėmesį atkreipė ekspertas. - Kaklo beveik neįmanoma paslėpti, tad jeigu viršininkui tai nepatiks, gali kilti problemų. Jei ištatuiruotas žastas, galima pridengti piešinį marškiniais. Tačiau negalima griežtai teigti, kad šie vyrukai yra maištininkai. Kiekvieną atvejį reikia analizuoti individualiai.“

Kritiškas požiūris į tatuiruotes ar netgi jų draudimas, psichologo nuomone, greičiausiai taps vis retesnis reiškinys, tačiau kai kurių profesijų atstovams liberalėjančio požiūrio gali tekti ilgiau palaukti. „Tatuiruotu veidu vargiai pavyks įsidarbinti draudimo bendrovėje. Policininkams taip pat draudžiama turėti tatuiruotes matomose kūno vietose”, - pavyzdžius vardino jis.

Televizijos ir sporto galia

Tam, kad gerėja požiūris į tatuiruotes, įtakos turi ir daugiau faktorių. Pavyzdžiui tai, kad yra pripažintų tatuiruočių meistrų ir modelių, kurie yra žinomi ne tik šios srities žinovams, bet ir plačiajai visuomenei. Štai ir Berlyno mugėje daug dėmesio susilaukė žinomas Vokietijos tatuiruočių modelis Makani Terror (nuotraukoje kairėje). Ši mergina nuolat pozuoja žinomiems tatuiruočių žurnalams, turi kelias dešimtis tūkstančių draugų Facebooke.

D. Hofmeisteris išskiria du svarbiausius tatuiruočių populiarinimo kaltininkus – televiziją ir sportininkus: „Televizija yra puikus visuomenės raidos tendencijų pavyzdys. Tai, kaip temos pateikiamos, rodo ir jų toleravimo lygį. Pavyzdžiui, homoseksualai televizijoje buvo rodomi visai kitaip 9-ame dešimtmetyje nei dabar. Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį tatuiruotiems žmonėms televizijoje buvo suteikiama kriminalinė arba maištininko rolė. Dabar viskas pasikeitė – apie tatuiruotes rodoma dokumentika, realybės šou. Tatuiruotas žmogus nebestumiamas į visuomenės paraštes.“

Sportininkai taip pat labai daug prisideda prie tatuiruočių populiarinimo ir toleravimo. Sportas sutelkia visas visuomenės grupes – per Olimpiadą ar futbolo pasaulio čempionatus visi laiko kumščius. Sportininkų kūnus vis dažniau puošia tatuiruotės, o visuomenė neskuba smerkti savo dievukų.

Griauna mitus

Tuo pačiu jis priduria, kad jo daugiau nei keturis metus atliekami tyrimai rodo, jog tatuiruotės vis rečiau siejamos su stigmomis arba psichologinėmis problemomis.

„Anksčiau tyrimai rodė, kad tatuiruoti žmonės labiau linkę į alkoholizmą, socialinę izoliaciją, agresiją, per ankstyvus seksualinius santykius, dažną partnerių kaitą – apskritai jie buvo priskiriami padidintos rizikos grupei. Mūsų naujausi tyrimai rodo, kad nebėra didelių skirtumų tarp tatuiruotų ir netatuiruotų. Vokietijoje kas ketvirtas jaunas žmogus (iki 25-erių) turi tatuiruotę, beveik kiekvienoje šeimoje yra tatuiruotas narys. Taigi būtų absurdiška konstatuoti, jog tokia didelė visuomenės dalis turi elgesio problemų“, - tikina D. Hofmeisteris.

Tačiau psichologas pripažįsta, kad tarp tatuiruotų žmonių yra pavyzdžių, kai kūno puošyba susijusi su patologija. Kai kurie neslepia, kad tatuiruotės arba vadinamasis pirsingas (auskarų kūnui vėrimas), taip pat implantai po oda, tampa tam tikra priklausomybe, norima vis labiau modifikuoti kūną.

Kalbant apie tatuiruotes, reikia nepamiršti ir galinčios kilti rizikos sveikatai dėl paties piešinio. Pasak D.Hofmeisterio, dėl ištobulėjusių technologijų ir sterilizavimo priemonių, būtinų higienos standartų laikytis tapo paprasta ir tokiose didelėse mugėse, kur darbo sąlygos toli gražu neprimena gydytojo ar grožio salono. Gana retais atvejais vis dar pasitaiko tatuiruočių sukeliamų uždegimų, tarp gydytojų nesutariama, ar tatuiruotės nekelia padidinto pavojaus darant radiologines procedūras.

Tatuiruočių mados

Vaikščiojant po Berlyno tatuiruočių mugę ir kalbantis gana rimtomis temomis, ekspertas D. Hofmeisteris vis atkreipdavo DELFI dėmesį į atskiras tatuiruotes, papasakojo apie populiariausius tatuiravimosi būdus, naujausią mados klyksmą šioje srityje.

Pavyzdžiui, nuotraukoje matoma „Tattoo-Convention“ žiuri prizu įvertinta didžiulė nugaros tatuiruotė – aziatiškas drakonas yra pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusio „Asia-Style“ stiliaus. Be populiaraus drakono jam būdinga vaizduoti karpius, mistines būtybes. Šios tatuiruotės dažnai turi ir simbolines reikšmes. Pagal jas apie 11 valandų badymo adatėle iškentusią merginą drakonas turėtų saugoti, suteikti stiprybės.

Kitas šiuo metu sparčiai populiarėjantis fotorealistinis stilius nebedvelkia mistika. Paveikslas, kuriuo savo kūną papuošia žmogus, dažniausiai turi individualią reikšmę. Tai gali būti vaiko, antrosios pusės ar kokio nors žinomo autoriteto portretas. Arba mylimas augintis - kaip kad nuotraukoje ant mergino peties įsiamžinęs Čihuahua.

Fotorealistiniams piešiniams būdingi ir žinomi paveikslai, miesto vaizdai ar filmo scenos. Kaip antai nuotraukoje matoma baugi tatuiruotė ant rankos, scena iš siaubo filmo.

Vis dar populiaru tatuiruoti kūną ornamentais, ypač senas tradicijas turinčia vadinama „Tribal“ technologija, kurią 18-ame amžiuje iš Taičio į Europą parvežė garsusis britų jūrininkas Jamesas Cookas. Žodis tatuiruotė, ypač angliškai „Tattoo“, yra kilęs iš taitiško „tatau“, kuris reiškia žymėjimą, paženklinimą amžiams.

DELFI dalyvauja žurnalistinių mainų projekte „Iš arti“ („Nahaufnahme“), kurį organizuoja Goethe's institutas. Šio projekto metu žurnalistai iš Vokietijos ir kitų Europos šalių trumpam (2-4 savaitėms) pasikeičia savo darbo vietomis. Šiuo metu DELFI žurnalistė Vytenė Stašaitytė svečiuojasi Vokietijos visuomeninio transliuotojo Deutsche Welle redakcijoje. 2013 m. kovą DELFI į savo komandą priims Deutsche Welle žurnalistę Moniką Griebeler. Daugiau informacijos apie šį projektą galite rasti ČIA.