Na, pavyzdžiui, tuščius plotus galima užpildyti natūraliomis architektūrinėmis detalėmis: šakų raizginiais, sienelėmis, vytelių ryšuliais. Impozantiško spalvų derinio gal vis tiek pasigesite – juk ne vasara, tačiau neįprasto dramatiškumo nepritrūks.

Medžiagos ir detalės

*Pagalvokite ir apie tai, kokią funkciją atliks Jūsų pasirinkta dekoracija. Juk puikiausia – suderinti bent dvi funkcijas: praktinę ir estetinę. Pavyzdžiui, dekoratyvi skaidri sienelė gali tapti ir užtvara nuo vėjų žiemojančiam augalui.

*Naudokite natūralias šakas ar lazdeles, labiausiai tinkamas dekoracijoms: gluosnių, lazdynų ar bambukų. Jos gali ilgokai išstovėti ir lauke, šiek tiek pridengtoje ir apsaugotoje vietoje.

*Vazonus imkite atsparius šalčiui.

*Galima pasirinkti ir tiesiog darže užaugusių ar iš gamtos parsinešti natūralių sumedėjusių bei sudžiūvusių augalų, dažnai prieskoninių, įspūdingo aukščio. Jie taip pat atrodys efektingai.

Dailūs gaubtai

Bambukų šakelių gaubtai, sukomponuoti po kelis, uždengs nenaudojamą žemės plotą, palengvėjusį nuo vienmečių vasarinių gėlių gausos. Glotni medžiaga atspindės kiek įmanoma daugiau šviesos, rudenį ir žiemą skurdžiai pateksiančios į sodą.

Tankios sienelės „perfiltruota“ šviesa

Šilinių viržių sienelė, tarsi perfiltruojanti šykščią saulės šviesą, plokščią sodo vaizdą bent šiek tiek paaukštins ir suteiks tekstūros įspūdį. Lengvą sienelę pakaks pritvirtinti prie tvirtai į žemę įbesto stulpo. Žiemą – gyvų augalų pakaitalas, vasarą – atrama raganėms ar pelėžirniams.

Vytelių ryšulys strykteli į aukštį

Ištuštėjusiuose sodo kampeliuose, po medžiais, neabejotinai teks suteikti dramatiškumo. Ypač ten, kur dar neseniai induose vešėjo ryškutėlės petunijos ar pelargonijos. Palikti indą vienut vienutėlį – tikra vienuma. Nunešti jį į vidų ir visiškai ištuštinti sodo kampelį – irgi ne išeitis. Terakotos urną geriau užpildykite dekoratyvių vytelių ryšulėliu. Jis net ir pats vienas skleis silpnutį švytėjimą priešais plytų sieną.

„Kepurėti“ bambukai

Ten, kur vasarą akys buvo įpratusios gėrėtis įvairiaspalvėmis gėlėmis, vėlų rudenį tokį malonų vaizdą teks užmiršti. Tačiau ar verta pasinerti į nostalgiškus prisiminimus? Nebėra spalvų keliamo nuotaikingumo – gali atsirasti paprasto šmaikštumo! Turite dar vasarą prisirinktų medžio vytelių? O gal bambuko lazdelių?

Išdėliokite jas vieną arti kitos, sukiškite į minkštą žemę įvairiu aukščiu, kad vaizdas būtų nenuobodus. Pritvirtinkite prie jų akmenis, kevalus, kriaukles, medžio gabaliukus, naudodami karštų klijų pistoletą. Turėsite išstypusius keistuolius grybukus, besipuikuojančius šmaikščiomis kepuraitėmis!