Taisyklingai išdžiovinti
„Kiekviena šeimininkė norėtų lygindama sugaišti kiek galima mažiau laiko, nepavargti, bet gauti norimą rezultatą", - teigia dėstytoja dr. Zita Žebrauskienė, Vilniaus pedagoginio universiteto Technologinio ugdymo katedros docentė. - Tinkamai išdžiovintus drabužius lyginti gerokai paprasčiau, tęsia pašnekovė. Juk lyginimas - tai skalbinių apdaila, kai daiktui suteikiama pradinė turėta forma. Todėl geriausia tik išskalbtus drabužius išpurtyti ir pakabinti arba patiesti ant plokštumos taip, kad jie nebūtų ištempti, suglamžyti.
Lengviau yra lyginti elektrinėse džiovyklėse išdžiovintus skalbinius. Jie būna minkštesnį ir puresni. Jei drabužiai perdžiūvo, Žebrauskienė pataria pusvalandį prieš lyginant juos apipurkšti karštu virintu ir kiek pastovėjusiu vandeniu. Mat tokiame vandenyje mažiau deguonies, nusėdusios kalcio bei magnio druskų, taigi ant drabužių neatsiranda matinių dėmių. Tačiau šis būdas tinka tik natūralaus pluošto audiniams, dirbtinis šilkas ir viskozė taip drėkinami gali pakeisti savo spalvą.
Lygintuvas ir jo priežiūra
Patogus, lengvai audinio paviršiumi slystantis lygintuvas iš dalies palengvina šeimininkės darbą. Bet kaip iš didžiulės pasiūlos išsirinkti tinkamą? Juk lygintuvo kainą lemia ne tik gamintojo vardas, bet ir papildomų funkcijų kiekis. Todėl prieš perkant pravartu pasvarstyti, ar visos jos reikalingos. Kad ir vadinamasis vertikalus lyginimas, kai garas purškiamas ant pakabinto drabužio.
UAB „Avitelos prekybos" vadybininkė Inga Keraitienė sako, kad geriau rinktis didesnio galingumo lygintuvą, jis greičiau įkaista, juo patogu lyginti net ir sausą liną ar medvilnę. Svarbu pasidomėti, ar laidynės pagrindas nėra lengvai subraižomas. Mat atsiradę įbrėžimai gali gadinti drabužius. Svarbi yra apsauga nuo perkaitimo. „Jei ant drabužio pamiršite įjungtą lygintuvą, jis pats išsijungia maždaug po 30 sekundžių, jei neišjungtą prietaisą pamiršite pastatytą vertikaliai - po penkiolikos minučių", - aiškina Keraitienė.
Galima įsigyti ir ant lygintuvo pado tvirtinamą specialų apsauginį sluoksnį. Jis saugo audinį nuo pernelyg aukštos temperatūros ir atsirandančio blizgesio. Jei pridega ar kitaip susitepa laidynės padas, jį galima išvalyti specialiais parafino pieštukais. „Truputį pašildytą lygintuvą reikia ištepti specialia priemone ir juo braukyti vilnonį skudurėlį. Galima naudoti ir paprastą parafino žvakę", - pataria Žebrauskienė. Rūdis pašnekovė pataria valyti specialiomis priemonėmis arba patrinti citrinos griežinėliu.
Bet turbūt pagrindinė šiuolaikinių lygintuvų problema yra kalkės. Kad jų išvengtume, Žebrauskienė rekomenduoja į lygintuvą pilti distiliuotą, filtruotą arba virintą nusistovėjusį vandenį. Puikiai tinka vanduo, gaunamas atšildant šaldytuvus. Keraitienė primena, kad baigus darbą, vandenį iš lygintuvo būtina išpilti. Tačiau net ir paisant minėtų rekomendacijų, laikui bėgant kalkių sluoksnis vis dėlto susidaro. „Kalkės tirpsta rūgščiame vandenyje, tad įpylus citrinos rūgšties tirpalo ir pakaitinus, nuosėdų liks mažiau", - aiškina Žebrauskienė.
Stalai ir manekenai
Parduotuvėse yra lyginimo stalų, kurie pučia karštus garus ir taip palengvina šeimininkių darbą. Yra ir specialių manekenų, ant kurių velkami marškiniai ir lyginami pučiant karštą orą. Tokia įranga ne tik brangi, bet ir užima daug vietos. Tačiau jei namie yra įgudusi pagalbininkė, o šeimininkai kasdien privalo atrodyti nepriekaištingai, tai gera alternatyva valyklų paslaugoms.
Lyginimo taisyklės
Pagrindas, ant kurio lyginama, neturėtų būti minkštas, išskyrus tuos atvejus, kai lyginami rankdarbiai, karoliukais siuvinėti ar iškilios faktūros audinio drabužiai. Itin nėriniuotus, kad jie išsaugotų formą ir purumą, galima lyginti iš išvirkščiosios pusės, pasidėjus ant pagalvės.
Žebrauskienė sako, kad patogiausia pradėti drabužį lyginti nuo smulkiausių detalių - petnešėlių, apykaklės, raukinukų, nes jei jie bus lyginami vėliau, teks glamžyti visą drabužį. Vyriškus marškinius lengviau lyginti tam tikra tvarka. Pirmiausia lyginama apykaklė iš išvirkščiosios pusės, tada iš kitos sukamaisiais judesiais nuo kraštų į vidų, kad neatsirastų raukšlelių. Vėliau lyginama segimo linija, rankogaliai, rankovės. Lyginti baigiama nugaros ir krūtinės srityse.
„Beje, rankovių kantas būtinas tik uniforminiams marškiniams. To reikalauja protokolas. Visais kitais atvejais jis nereikalingas", - aiškina Žebrauskienė. Suprantama, būtina paisyti ir gaminio priežiūros ženklų. Šviesius medvilninius ir lininius geriau lyginti iš gerosios pusės, tamsius - iš išvirkščiosios, kad jie neblizgėtų, o visus vilnonius - tik per skudurėlį.
Kostiumas ir kostiumėlis
Išlyginti vyrišką kostiumą ne tik sunkus darbas, bet ir ne kiekvienam įkandamas menas. Nors akivaizdu, kad tokius drabužius valyti ir lyginti geriausia patikėti profesionalams, tačiau kasdien bėgioti į valyklą nemenka prabanga.
Žebrauskienė teigia, kad svarbiausia yra pirmasis lyginimas. Tada suformuojamas kantas, apykaklė, segimo linija. Todėl naują kostiumą galima nunešti į valyklą. Vėliau jį bus paprasčiau prižiūrėti ir namie. Lyginti kostiumą Žebrauskienė pataria ant jo patiesus sausą arba ūkiško muilo tirpalu suvilgytą skudurą.
Jei drabužis nuo dėvėjimo ima blizgėti, galima tą vietą palaikyti garuose ir tada lyginti uždėjus skudurėlį, suvilgytą silpnu acto tirpalu. Blizgesys dingsta, atgaivinama audinio spalva.
Kostiumus bei kostiumėlius nešiojantieji susiduria ir su kita problema - audinys įdumba ties keliais ir alkūnėmis. Žebrauskienė pataria tokį drabužį iš išvirkščiosios pusės apipurkšti karštu vandeniu, kitoje pusėje patiesti sausą audinį ir lyginti išvirkščiąją pusę per drėgną skudurėlį. Lygintuvą braukyti nuo įdubimo kraštų į vidų.
Lyginti ar nelyginti
Tautiečiai jau perima vakarietišką įprotį nelyginti kai kurių drabužių. Žebrauskienė sutinka, kad nuo karščio ir spaudimo audinio pluoštas sutankėja ir ne taip lengvai praleidžia orą (tiesa, jei jis neapipurkštas standikliu, greitai atgauna pirminę būklę). Todėl lyginti patalynę tikrai nebūtina. Kilpinių rankšluosčių irgi nereikia brūžinti laidyne, nes jie tik praras purumą. Megztus daiktus pakanka švelniai išspaudyti ir jiems suteikus pirminę formą patiesti džiūti.
Jei drabužis turi atrodyti nepriekaištingai, o po ranka nėra lygintuvo (pavyzdžiui, komandiruotėje), galima jį iš išvirkščios pusės apipurkšti karštu vandeniu ir padžiauti.
Kai nepasiseka
Šeimininkėms nepriekaištingai išlyginti marškinius ar palaidines padeda įvairūs standikliai. Tačiau nuo pernelyg karšto lygintuvo gali atsirasti gelsvų dėmių. Tokiu atveju Žebrauskienė pataria suteptą vietą prieš skalbiant suvilgyti boro rūgšties tirpalu arba patrinti perpjautu svogūnu. Jei šios priemonės negelbsti, galima audinį valyti 3 proc. vandenilio peroksido tirpalu.
Jei nuo karšto lygintuvo audinys susibangavo, galima bandyti ant tos vietos šliūkštelti vandens ir dar kartą lyginti.
