Tad tėvo kieme pasistatęs dirbtuves vyras pradėjo uždarbiauti kaldamas metalines tvoras. Niekas šio amato jo nemokė. "Mačiau, kaip tėvas dirbo, nusprendžiau ir aš pabandyti", - sako iš račių giminės kilęs Ževžikovas. Tuo pat metu žmonėms jis pradėjo įrengti pirtis. Talentingas savamokslis greitai buvo pripažintas liaudies meistru.
Pirčių etapas
Sovietų Rusijos vidaus reikalų ministras Jurijus Čiurbanovas, pakerėtas buvusios "Dinamo" sporto bazės Trakuose pirties puošmenų, paprašė, kad tas pats meistras įrengtų tokias pirtis ir Maskvoje. Mat artėjo 1980 metų olimpinės žaidynės ir rusai norėjo pasipuikuoti prieš svečius iš kitų šalių.
"Kaliau lubas su metalo ir vario dekoratyvinėmis detalėmis, vitražais, virš baseino pakabinau dekoratyvinę saulę. Vietoj ąžuolo visur naudojau eglės medieną. Apšvietimo pirtyse buvo nedaug", - prisimena Ževžikovas. Bet ne viskas, ką teko dirbti Maskvoje, jam patiko. Jis įsitikinęs, kad pirtis turi būti jauki, atpalaiduojanti. "O jei aplink marmuras, tai nėra jokio jaukumo", - sako Ževžikovas, įrengęs daugiau nei 100 pirčių.
Triskart sumažinti rūmai
Aukso amžius liaudies meistrui prasidėjo į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui. Ževžikovas, kurdamas pirčių interjerus Maskvoje, kas mėnesį uždirbdavo apie tris tūkstančius rublių. Tuometinio generalinio sekretoriaus aplinkos žmonės matė, kad lentvarietis turi auksines rankas ir patarė jam skubiai statytis namą. "Mane perspėjo, kad artėja kapitalizmas", prisimena meistras.
Kartą grįžęs iš Maskvos Timofejus prisiminė vaikystės svajonę - pasistatyti dvarą. Tada suskaičiavo, kiek turi pinigų, pardavė žiguliuką, auksinį laikrodį, televizorių, vaizdo magnetofoną. Išpardavė ir kieme riogsojusias girnapuses, įvairius varpelius ir kitokius geležies dirbinius. "Tas senienas kolekcionavau, bet ilgainiui kiemas virto sąvartynu, tad pardaviau be ypatingo gailesčio", - aiškina Ževžikovas. Namo statybai jis surinko apie 9 tūkstančius rublių.
Projekto jam nereikėjo. Timofejus nuėjo prie Lentvario Tiškevičiaus rūmų ir juos perpiešė. Tik teko statinį triskart sumažinti, nes tėvas statyboms skyrė vos 6 arus žemės. Pamatęs namo projektą rajono architektas apstulbo ir mestelėjo pašaipią repliką: "Dar vienas mat grafas atsirado!"
Ževžikovas nusipirko 52 tūkstančius plytų, pusę vagono medienos, cemento. "Kai žmona pamatė mane, apsivertusį plytomis, pamanė, kad išprotėjau", - šypsodamasis dvaro statybos pradžią prisimena vyras.
Odė kranui
Statyti dvarą būsimas "grafas" ryžosi be pagalbininkų. "Tik kranui reikėtų paminklą už nuopelnus pastatyti", - sako svajotojas. Šį mechanizmą vyriškis pats sukonstravo. Kelis mėnesius suko galvą, kol vieną ankstų rytą jam "atsiskleidė spalvota vizija".
Iširo per anksti
Meistras svajonių namą tikėjosi pastatyti per trejetą metų, tačiau vien sienas mūrijo dvigubai ilgiau. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę Ževžikovas prarado uždarbio šaltinį Maskvoje. Iširus "Kaitros" gamyklai meistrui teliko skurdi pensija. 1996 metais dešimtmetį trukusios statybos visai sustojo.
Rūmuose Ževžikovas tikėjosi apgyvendinti ir dukras su šeimomis. "Kiekvienai šiame dvare norėjau įrengti po butą, o anūkams skirti atskirą aukštą", - tvirtina dviejų dukrų tėvas. Tačiau dukros jau seniai baigė mokslus ir namus susikūrė. Žmona vyrą paliko jam dar nepradėjus statybų.
Anot rūmo savininko, dabar jam trūksta apie 100 tūkstančių litų ir dvare jau bus galima gyventi. Teliko namo vidaus darbai. Ževžikovas turi paruošęs 300 kvadratinių metrų parketo, pagaminto iš šešių rūšių medienos. "Bus kaip Sankt Peterburgo Ermitaže", - teigia būsimas "grafas".
Šimtmetį švęs pilies menėje
Dirbtuvėse, kurios turėjo tapti tik laikinais namais, Timofejus gyvena jau dvidešimt metų. Iš čia įrengtos pirties padarytas tiesus įėjimas į baseino patalpą. Šalia yra mažesnis baseinas vaikams, jį vadina "varlyne". "Vien baseino duobei išlieti prireikė 25 tonų cemento", - sako lentvarietis. O visam namui jis sunaudojo jo aštuonis kartus daugiau.
Baseine jau galima maudytis. Vanduo iš didžiojo baseino teka į mažąjį, paskui į rūsį, per vandens valymo įrenginius ir grįžta į didįjį baseiną, kuriame telpa 300 kubinių metrų vandens. Pirmame aukšte esančiame kambaryje pro langą matyti baseinas. "Kai pasensiu, pro langą žiūrėsiu į besimaudančias mergiotes", - šypsosi septintą dešimtį įpusėjęs Timofejus.
Name jau įrengta erdvi salė. "Čia bus židinys, stovės stalas, bus šokių aikštelė ir vieta muzikantams", - sako Ževžikovas. Jis įsitikinęs, kad čia švęs savo šimtmetį.
Antrame aukšte - trijų kambarių butas. Lipdami sraigtiniais laiptais aukštyn pasiekiame barą. "Čia bus galima stabtelėti ir atsigaivinti", - žeria svajones apie gyvenimą jau pastatytame dvare. Viršuje - vėl du kambariai ir virtuvė, atskiroje patalpoje stūkso židinys, kuriam tereikia apdailos. Pro ketvirto aukšto langus matyti Tiškevičiaus rūmų panorama. "Stačiau tol, kol juos pamačiau", - šypsosi vyras. Matyti ir Kernavės bažnyčios bokštai, nutolę beveik 40 kilometrų.
Prie namo Ževžikovas ketina pristatyti garažą keturiems automobiliams. "Kad nebūtų tamsu, įstatysiu dešimt langų", - sako statytojas. Virš garažo dar planuoja žiemos sodą. Toje vietoje, kur dabar riogso kranas, vyriškis planuoja statyti įstiklintą laiptinę. Ževžikovas suskaičiavo, kad name yra 62 langai. "Bus darbo, kai reikės juos visus nuplaut", - svarsto vyras.
Namo aukštis, iškėlus špilį, sieks apie 26 metrus "Reikės pasiūlyti įtraukti šį namą į Lietuvos rekordų knygą kaip patį aukščiausią individualų gyvenamąjį namą", nerimsta statytojas.
Lenktyniauja su grafu
Nors statybų dar nebaigė, "grafas" suskubo tvarkyti kiemą, sodinti gėles, krūmus. "Į Tiškevičiaus dvarą vedė klevų alėja, o aš pasodinau kriaušių alėją", - giriasi svajotojas, neketindamas nusileisti buvusiam grafui. Dar vaikystėje iš Lentvario dvaro parko parsineštos alyvų krūmo atžalos kiekvieną pavasarį džiugina įstabaus grožio žiedais. Ževžikovas suskaičiavo, kad iš viso jo kieme auga 35 rūšių augalai, ir tuoj palygino su Lentvario parko floros gausa: "Pas Tiškevičių buvo 250!"
