Drėgmę mėgstantys augalai dažnai literatūroje aprašomi ir parduodami kaip pelkiniai, bet tai netiesa. Pelkėta, prisotinta vandens dirva netinka daugumai krantų augalų. Ideali vieta jiems ten, kur dirva drėgna, o drenažas labai geras. Dauguma nemėgsta užsistovėjusio vandens.
Drėgmę mėgstančius augalus galima auginti ir namus supančiuose gėlynuose. Jie – tarsi jungtis tarp vandens telkinio ir sausą vietą mėgstančių augalų. Sodinkite į gerai drėgmę sulaikančią dirvą, dažniau nei kitus liekite. Alternatyva – šie augalai tinka tvenkinuko, kūdros krantams apželdinti. Jie sodintini virš tos vandens linijos, kur dirva vis dar natūraliai drėgna.
Krante, prie vandens telkinuko, įspūdingai atrodo paprastasis arunkas (Aruncus dioicus). Jis mėgsta drėgną dirvą, bet nepakenčia šlapios. Augalas stambus, apie 1,5–2 m aukščio. Birželio–liepos mėnesiais pražysta mažučiai gelsvi žiedeliai, sudarantys ilgas šluoteles. Paprastasis arunkas daugiametis. Jo lapai panašūs į paparčių, ankstyvą pavasarį žali su bronziniu atspalviu, o artėjant vasarai įgauna švelnią žalią spalvą. Dauginamas sėklomis (pražysta maždaug po 4 metų) arba kero dalimis.
Į arunkus kai kam truputį panašios astilbės (Astilbe), dažniausiai dėl žiedyno. Jos gerokai žemesnės (iki 1 m aukščio), žiedų spalvų gama platesnė. Išvesta daugybė veislių baltais, rožiniais, raudonai rausvais ir kitokiais žiedais. Gera vieta astilbėms – drėgna dirva ir pusiau pavėsis. Šviesesnėje vietoje gausiau žydi ir žaliuoja. Vešlumą lemia ir dirvos derlingumas, imlumas vandeniui, ar šilta pasitaikė vasara. Dauginti astilbes galima įvairiais būdais, paprasčiausias ir įprasčiausiais – kero dalinimas.
Be baltai ir raudonai žydinčių astilbių, tvenkinuko krantams apjuosti tinka rodžersijos (Rodgersia), melsvės (Hosta), heicheros (Heuchera), vingiorykštės (Filipendula) ir kiti augalai.
Vos paminėjus sprigės (Impatiens) vardą, dauguma įsivaizduos seniai darželiuose ir ant palangių auginamas balzamininę, Valero, neseniai išpopuliarėjusią Naujosios Gvinėjos spriges. Atrodo, ką gi jos turi bendro su pakrančių apželdinimu? Štai dar viena, malonybiniu vardu pavadinta rūšis – bitininė sprigė (I. grandulifera). Ji pas mus apyretė.
Bitininė sprigė mėgsta saulėtą vietą, drėgnesnę priemolio dirvą. Labai lengvai dauginama sėklomis. Jas sėkite gegužės mėnesį. Tai aukštas (nuo 50 cm iki 2 m) vienmetis augalas stačiu stiebu, stambiais, lancetiškais, tamsiomis raudonomis liaukutėmis išmargintais lapais. Stambūs rausvi žiedai 2–4 cm ilgio. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Jei Jums patinka lelijos, tvenkinuko kraštą papuoškite į lelijas panašiomis, netgi tai pačiai lelijinių šeimai priklausančiomis viendienėmis (Hemerocallis). Joms patinka, kai dirva kiek drėgna. Labiausiai mėgsta priemolį ar priesmėlį, saulėtą vietą, bet pakenčia ir paunksnę. Aukštis – apie 0,60–1,2 m. Viendienės dauginamos kero dalimis, geriausia pavasarį ir rudenį, rūšiniai augalai – sėklomis. Žydi birželio–liepos mėnesiais.
Tvenkinių pakrantėse galima auginti ir daugumą puikūnų (Mimulus). Drėgną dirvą mėgsta rasotasis puikūnas (M. guttatus). Natūraliai jis auga upelių seklumose, šlapiuose krantuose. Žydi birželį–rugsėjį geltonais, raudonais, oranžiniais ir kitų spalvų žiedais (tai priklauso nuo veislės). Aukštis – 20–60 cm. Dauginamas kero dalimis, sėklomis. Drėgnoje, saulėtoje vietoje auginamas ir M. cardinalis. Tai 60–90 cm aukščio daugiametis augalas, kuris pas mus augintinas kaip vienmetis.
Jei tvenkinio krantai paunksnėje, drėgnoje vietoje, žalialapės melsvės (Hosta) – tikras išganymas. Šie augalai nepakenčia užsistovėjusio vandens. Geriausiai auga priemolio ir priesmėlio dirvoje. Įvairių rūšių žiedai yra varpelių, vamzdelių formos, balti, šviesūs melsvi, violetiniai, dažniausiai bekvapiai (nors yra ir švelniai, maloniai kvepiančių melsvių). Tvenkinuko kraštus papuoš garbanotoji (H. crispula), H. fortunei, siauralapė (H. lanciflora), kiaušininė (H.ventricosa) ir kitos. Dauginamos kerų dalimis rudenį arba pavasarį.
Ko gero, vos pagalvoję apie tvenkinio krantus prisiminsite vilkdalgius (Iris). Pakrantėje gerai augs sibirinis vilkdalgis (I. sibirica). Jam labai tiks ir užpelkėjusi vieta. Lietuvoje ši rūšis auga ir savaime. Žiedai dažniausiai mėlynai violetiniai, formos ‘Alba‘ – balti. Žydi vasaros pradžioje. Aukštis – 0,50–1,20 m. Augalai dauginami kerų dalimis.
Upelių pakrantėse, prie kitų vandens telkinių, t. y. drėgnoje, humusingoje žemėje, gerai auga gaurės (Ligularia). Tai didžialapiai daugiamečiai augalai puošniais geltonais žiedais, panašiais į ramunių. Aukštos, gali siekti ir 2 m. Nemėgsta karščio ir sausros, tad sodinkite paunksnėje, kitaip karštomis dienomis labai greitai nuvys. Sausesnėje dirvoje skursta. Gaurės dauginamos kerų dalimis, sėklomis (pavasarį arba rudenį).
Trilium – dar neįprastas mūsų akiai, bet labai žavūs augalai. Jie priklauso lelijinių (Liliaceae) šeimai. Augintini drėgnose, pavėsingose vietose ar miško tipo soduose. Papuoškite Trilium durpingų tvenkinių krantus taip, kad jų nedengtų kiti augalai. Auginkite daliniame šešėlyje, drėgnoje, bet gerai nusausintoje, humusingoje dirvoje.
Labiau tinka rūgšti ar neutrali, nors kai kurios rūšys augs ir vidutiniškai šarminėje. Kiekvienais metais augalus verta mulčiuoti lapų puvenomis. Dauginami sėklomis (pražys tik po 5–7 metų) arba po žydėjimo šakniastiebių dalimis su bent viena „akute“. Žiedai balti, tamsūs purpuriniai, rausvi, geltoni.
Andersono tradeskantė (Tradescantia andersoniana) auga šiltoje, saulėtoje vietoje, apydrėgnėje ar drėgnoje, derlingoje, jokiu būdu ne smėlingoje dirvoje. Daugiametė. Dauginama kero dalimis pavasarį. Mėlyni, violetiniai žiedeliai žydi ilgai. Nužydėjusį augalą galite nupjauti, tuomet jis dar kartą pražys ir nepasisės.
Nepamirškite, kad tokios stambios ir aukštos gėlės, kaip arunkas, blakėžudė, paprastoji raudoklė, rodžersija ir t. t. turi būti sodinamos už žemesnių augalų.
Augalai sušvelnina tvenkinio krantų linijas.
