Retro reiškinys
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šiuo metu retro pavidalu atgimsta XX a. pradžios modernas. Tačiau akivaizdu, kad vieno aiškaus atgimstančio stiliaus nėra. Šiuo metu architektūroje vyrauja tokia stilistinių krypčių įvairovė, kad tikslų pavadinimą jai tikriausiai sugalvos tik ateinančios kartos. Gali būti, kad visa tai bus vadinama eklektika.
Vis dėlto XX a. 2–7 dešimtmečių architektūros elementai daugelio šiandieninių miestų architektūroje ir pastatų interjeruose naudojami bene dažniausiai: moderno, art deco, Bauhaus ir vėlyvojo modernizmo elementai čia dažnai įvardijami bendru retro pavadinimu.
Lietuvoje retro tapatinamas su tarpukario laikotarpio architektūra, bohema ir skrybėlėtomis damomis. Iš tiesų retro yra praėjusių laikų interpretacija, praeities detalių citavimas ir jų susigrąžinimas. Retro leidžia derinti įvairių stilistinių krypčių detales. Pavyzdžiui, modernistinės architektūros vilos interjere gali atsirasti art deco stilistika, senieji Rytų Azijos motyvai, o gal net ir klasikinis antikvarinis baldas.
Tokia seno ir naujo derinimo tendencija ryški Olandijoje ir Italijoje, kur minimalistiniai šiuolaikinių pastatų interjerai gyvinami praeitį menančiais daiktais.
Šiuolaikinės visuomeninės paskirties pastatų erdvės dažnai išlieka minimalistinės, tačiau į jų dekoravimą įpinti retro motyvai suteikia šaltoms erdvėms šilumos ir jaukumo. Todėl daugelis žmonių mėgsta lankytis retro stiliaus kavinėse ir restoranuose.
Interjero dekorui panaudotas tarpukario laikų patefonas, vinilo plokštelės ar televizorius (nebūtinai veikiantis) išliks kiekvieno kliento ar gatvės praeivio atmintyje. Ypač to praeivio, kurio petį puošia sendaikčių turguje nusipirkta originali rankinė, rankinėje guli retro dizaino mobilusis telefonas, o ant kaklo puikuojasi „smetoniniai“ senelės karoliai…
Vintage detalės
Sendinti, dėvėti baldai, naudojami šiuolaikiniame interjere, dažnai vadinami vintage pavadinimu (pranc. vintage – vyno derliaus metai). Iš vyndarių terminologijos pasiskolintas žodis apibrėžia išlaikytą, moderniomis ir klasikinėmis detalėmis suformuotą aplinką.
Vintage baldai tampa vis madingesni ir privačių, ir viešųjų miesto erdvių interjeruose ir net jų eksterjeruose. Vintage stilistikos baldų galima pamatyti geležinkelio ar autobusų stočių, peronų, oro uostų laukiamuosiuose. Miesto parkuose arba senamiesčių gatvelėse neretai statomi vintage stilistikos šviestuvai, suoleliai, viešosios šiukšlių dėžės ir kiti daiktai.
Retro stiliaus daiktų galima įsigyti sendaikčių turguose, antikvariatuose arba rasti tarpukario laikus menančiame tetos bute... Europos didmiesčiuose sendaikčių turgūs labai populiarūs. Amsterdamas, Paryžius, Florencija, Briuselis garsėja savo sendaikčių turgeliais, kuriuose galima įsigyti vertingų interjero ar eksterjero detalių ir už visai nedidelę kainą. Be to, čia galima pasisemti nemažai originalių idėjų. Įdomi net sendaikčių turgų atsiradimo istorija...
XIX amžiuje miestų užribiuose rinkdavosi valkatos ir siūlydavo įvairiausias prekes, tarp kurių pasitaikydavo net ir tikrų meno šedevrų. Iš nelabai šlovingos sendaikčių turgų praeities, matyt, kilo ir pavadinimas – „blusų turgus“. Tačiau dabar istoriniai „blusų turgeliai“ Vakarų Europoje labai mėgstami ir gausiai lankomi turistų bei vietinių gyventojų, bandančių atrasti savąjį vintage šedevrą...
Vintage stilistikos interjero ir eksterjero įranga, reprodukcijos, baldai, šviestuvai gaminami ir pramoniniu būdu. Juos dažnai užsako kavinių, restoranų ar viešbučių savininkai, norėdami įrengti madingas, modernią praeities dvasią atspindinčias erdves.
Keista grįžtanti mada...
Amerikos miestų gatvėmis vis dar populiaru pralėkti retro stiliaus automobiliu. XX a. vidurio „Dodge“, „Cadillac“, „Buick“ ir kitų markių automobiliai – tai tarsi atgijusios amerikietiško kino legendos su šiuolaikiniais vairuotojais. Tiesa, nebūtina keliauti į Ameriką tam, kad įsigytum retro stiliaus automobilį. Sena tarybinė „Volga“ – perdažyta, atgaivinta ir prikelta naujam gyvenimui – padarys ne mažesnį įspūdį nei 60-ųjų „dodžas“.
Užsilikusių tarybinio laikotarpio baldų taip pat dar nereikėtų skubėti išmesti. Atrodo, kad į madą ateina 7-ojo dešimtmečio sovietmečio modernistinių baldų formos. Pavyzdžiui, atnaujinti 1961 m. architektų Nasvyčių projektuoti serijiniai baldų komplektai, skirti gyvenamiesiems butams ir namams, šiandien nepadarytų gėdos nė vienam originalumo ieškančiam piliečiui.
Net sovietmečiu plačiai naudoti tapetai šiandien jau nebelaikomi didžiausiu skonio neturėjimu. Tapetai, tekstilė su floristikos motyvais ir ornamentais – tai paskutinio sezono Niujorko ir Londono interjero puošybos mada.
Taigi retro bumas sukasi nesustodamas… Modernumo paieškos egzistuoja ne tik ateityje, bet ir praeityje. Retro – platus reiškinys, apimantis ne tik privačią, bet ir viešąją aplinką. Šis nelengvai apibrėžiamas stilius pastebimas visur: drabužių, aksesuarų madoje, daiktų, automobilių dizaine, interjere, architektūroje ir galiausiai – visa tai jungiančioje miesto erdvėje.