Ypatingai saugoti vaiką nuo infekcijų reikia tik vadinamaisiais augimo krizės momentais, kuomet imuninė sistema elgiasi neprognozuojamai: organizme aptikus ligos sukėlėjų ir alergenų jos veikla gali sutrikti.

Nuo gimimo iki pusantrų metų: oras ir vanduo? Taip!

Grįžote su mažyliu iš gimdymo namų. Griežtai ribokite norinčiųjų aplankyti jūsų atžalą srautus: kuo mažiau kontaktų, tuo mažiau tikimybės pasigauti virusų. O štai idealiai tvarkytis namie, durų rankenėles šveisti spiritu ir imtis kitų panašių priemonių yra ne tik beprasmiška, bet ir kenksminga vaiko sveikatai.

Virusai aplinkoje žūva iškart, o nedidelė doze bakterinių ląstelių komponentų vaiko organizmui yra lyg savotiški skiepai. Jei apsauginėje sistemoje šioms bakterijoms išsivystys imunitetas dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, tai vargų su virškinimo trakto ir kvėpavimo takų infekcijomis bus kur kas mažiau, o rizika tapti alergišku ar susirgti astma jam sumažės 2-3 kartus.

Metus-pusantrų būtinai maitinkite vaiką krūtimi: motinos piene yra reikiamas kiekis ir santykis apsauginių antikūnų. Tai – vadinamasis pasyvus imunitetas. Jis patikimai saugo mažylį nuo peršalimo, gripo ir vaikiškų infekcijų.

Padėkite gamtai

Ramus rudens pradžios oras – unikalus laikas: grūdinimasis vyksta savaime ir beveik nereikalauja jokių pastangų. Grynas oras – galingas grūdinantis veiksnys. Tenka gyventi mieste? Kai oras geras, orlaidės vaiko kambaryje niekada neuždarykite. Jei lauko temperatūra yra aukštesnė nei 20ºC, praverkite ir langą. Tik saugokitės, kad nebūtų skersvėjo – vaikams jis bemaž akimirksniu sukelia peršalimą.

Oro vonios. Tai – vienintelė procedūra, kuri tinkama net ir naujagimiui. Išrenkite vaiką, tarkime, keičiant sauskelnes ir leiskite jam šiek tiek pagulėti visiškai nuogam. Svarbiausia – kad temperatūra kambaryje būtų ne mažesnė nei 22ºC. Kai mažyliui sukaks mėnuo, padidinkite oro vonių trukmę. Pradėjus nuo 1-2 minučių 3 kartus per dieną, sulaukus 6 mėnesių šios procedūros turėtų trukti 8-10 minučių, o metų – iki 12-15 minučių.

Drėgnas apšluostymas atliekamas naudojant pirštinę iš švelnaus frotinio audinio iškart mažyliui prabudus. Sudrėkinkite pirštinę vandeniu: iš pradžių šiltu (35-36ºC), po savaitės truputėlį vėsesniu (32-33ºC), vėliau kiekvieną mėnesį po truputėlį temperatūrą mažinkite iki 30ºC.

Apliejimas. Šios procedūros imkitės praėjus pusantro mėnesio nuo drėgno apšluostymo procedūrų pradžios. Po vakarinių maudynių apliekite savo mažylio delnus ir kulnus (kur yra grūdinimuisi svarbios refleksinės zonos) vandeniu iš dušo ar piltuvo, o vėliau nusausinkite rankšluosčiu.

Taisyklės tos pačios – iš pradžių vanduo turi būti komfortiškos temperatūros (36ºC), o vėliau kartą per 2-3 savaites po laipsnį temperatūrą mažinkite tol, kol ji pasieks 30ºC.

Vaikui labai patinka tokia procedūra? Pabandykite per metus pasiekti 25-26ºC temperatūrą, o per dvejus - 20ºC. Apliejimo procedūros pasižymi ne tik grūdinančiu poveikiu, bet ir padeda mažyliui geriau miegoti. Tik grūdinimo programoje nedarykite ilgų pertraukų, nes po to teks viską vėl pradėti nuo pradžių.

Nuo pusantrų iki trejų metų: sirgti ar ne?

Ankstyvame amžiuje jūsų vaiko imuninė sistema yra nebrandi. Visiškai tikėtina, kad jūsų 2-6 metų vaikas sirgs po 5-6 kartus per metus. Ir su kiekviena tokia liga vystosi vaiko imunitetas, jo apsauga nuo infekcijų tobulėja. Jei vaikas peršąla dažniau nei dukart per mėnesį, būtina pasikonsultuoti su vaikų imunologu. Bet užsigrūdinusiam vaikui tokio specialisto pagalbos vargu ar prireiks.

Viskas kaip ir anksčiau

Grūdinimo schema tokia pati kaip ir anksčiau, tik temperatūrų ribos sumažinamos.

Higienos procedūras galima suderinti su grūdinimu. Tegu vaikas prausiasi ir plauna rankas tik šaltu vandeniu. Pradėkite nuo 30ºC ir pamažu vis po laipsnį mažinkite temperatūrą iki 14-16ºC. Pripratęs prie vėsaus vandens mažylis nesunkiai pripras ir prie drėgno apšluostymo frotiniu rankšluostuku ar pirštine (vandens temperatūra iš pradžių 33ºC, vėliau mažinama po laipsnį per savaitę iki 18-20ºC), o vėliau – ir prie rytinio apsiprausimo iki juosmens (iš pradžių 36ºC vandeniu, temperatūrą palaipsniui mažinant iki 18-20ºC).

Gerklei ir tonzilėms. Kad gerklė ir tonzilės būtų atsparios virusams, reikalingas vietinis grūdinimas – kasdieninis gerklės skalavimas kambario temperatūros vandeniu, šią temperatūrą palengva mažinant. Jei mažylis sveikas, neverta prieš valgant tirpinti jo ledus ar pašildyti gėrimus – šaltos sultys ir ledai tiesiai iš šaldytuvo tonzilėms yra naudingi.

Bet pradėti „saldųjį grūdinimą“ reikia nuo minkštų ledų. Jie ne tokie šalti kaip kieti – vos -4-6ºC, kai tuo tarpu kieti ledai (specialistų dar vadinami grūdintais) yra atšaldyti iki - 12ºC. Be to, minkštų ledų ir sudėtis švelnesnė, kreminė. Gaminant tokius ledus į ledą pavirsta tik 25 proc. vandens, o kietų ledų porcijoje – 75 procentai. Kai vaikas pripras prie minkštų ledų, galima bus paragauti ir kietų.

Nosytei. Tegu mažylis mokosi nosytę pravalyti kiekvieną rytą, atliekant kažką panašaus į oro vonias nosies gleivinei. Vieną mažylio šnervę pirštu prispauskite prie nosies pertvaros ir paprašykite įkvėpti per kitą šnervę. Iš pradžių 3-4 kartus (pakaitomis), o vėliau įkvėpimų kiekį didinkite iki 8-10 kartų/ ir pamatysite, kad jau po mėnesio vaiko nosytė nebebus tokia jau gležnutė ir jautri.

Bus tęsinys

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją