Oi, šuniukai!
„Frazę „Oi, šuniukai“ reikėtų rašyti be kablelio ir sujungus abu žodžius, – juokiasi Havanos bišonų gerbėja R.Stasytienė. – Kai seniau vedžiodavausi savo vokiečių aviganę, praeiviai kartais gūždavosi ir stengdavosi greičiau mus aplenkti. Kai vaikštinėju su dviem bišonais – Sirijumi ir Aruba – sulaukiu atvirkštinės reakcijos. Žmonės šypsosi, nejučia jiems išsprūsta: „Oišuniukai!“
Tą patį tvirtino ir kiti Havanos bišonų mylėtojai, jiems neteko susidurti su negatyviu žmonių požiūriu į jų augintinius. Šeši bišonai ir triskart daugiau juos atlydėjusių žmonių besibaigiančios vasaros šeštadienį įsikūrė Vingio parko prieigose, medžių pavėsyje. Pramogavo. Vaišinosi. Šnekėjosi apie savo šunis ir Havanos bišonų veislę. Informacijos apie šiuos egzotiškus šunelius nėra daug, todėl bendraminčių susibūrimas – puiki proga daugiau sužinoti.
O kol šeimininkai šnekučiavosi, šeši bišonai, keturi patinėliai ir dvi kalytės, siautė po žolę, žaidė su vaikais ir niekam neįkyrėjo, reikalaudami dėmesio. Jeigu patinukai puikiai sutarė ir turėjo ką veikti, kalytės („nebūtų kalės!“ – juokėsi bišonų gerbėjai) visą pusdienį uostė ir persekiojo viena kitą. Išsiskyrė neišsiaiškinusios, kuri gražesnė ir kietesnė.
Mūsų krašte, o ir pasaulyje, šių šunų nėra daug. Lietuvos šunų veislių knygoje, kurią veda Lietuvos kinologų draugija, neseniai buvo įregistruotas tik 28-asis Havanos bišonas.
„Padurkų šuniukai“
Bišonas yra prancūziškos kilmės žodis. Bichonner – puošti, o bichon – puošnus šuniukas. Manoma, kad šie šunys buvo išvesti didžiuosiuose Europos uostuose, daugiausia jų būta Ispanijoje ir Italijoje. Kai kas mano, kad ruda bišonų kailio spalva reiškia, jog veislės pavadinimas kilo iš Kubos sostinės Havanos, kurioje sukami rudo tabako cigarai.
Maži kambariniai šuneliai galbūt ir galėjo atsirasti Kuboje prasidėjus ispanų ekspansijai, šių šuniukų ispanai galėjo atsigabenti prekiniuose laivuose. Tais laikais bišoniukai buvo labai brangūs, juos įsigydavo tik turtingi kubiečiai. Havanos bišonai buvo laikomi aukštuomenės šunimis, koks nors valstietis tokio šuns neturėjo teisės nė paglostyti.
Paprasti žmogeliai Havanos bišonus galėjo pamatyti, kai išsipusčiusios turtuolės švytruodavo Havanos gatvėmis, vedinos arba veždamosi savo augintinius karietose. Šuniukus vietiniai šaukė Perritos de la falda (padurkų šuniukai), nes tokiems mažiukams nieko nereiškė pasislėpti po šeimininkių sijonais. Tais laikais Havanos bišonų nepardavinėjo, tik dovanojo.
Tačiau 1959 m. Kuboje įsiplieskusi liaudies revoliucija sudavė smūgį „kapitalistinėms išmonėms“ – veisliniams šunims. Laimei, kai kam pavyko pasprukti ir išsigabenti iš šalies savo augintinius. Nedidelė kubiečių egzilė įsikūrė Jungtinėse Valstijose, jie ir išsaugojo Havanos bišonus.
Dabar kubiečiai vėl atkūrė Havanos bišonų veislę, laiko ją nacionaline vertybe. Kuboje jie vadinami el bichon habanero, bet juokais šaukiami ir „padurkų šunimis".
Taigi kinologijos istorija neatsiejama nuo didžiosios istorijos, šių mažų šuniukų daliai irgi teko patirti istorinių sukrėtimų.
Šunys – šeimos nariai
Visa tai ir dar daugiau prisiminė Havanos bišonų gerbėjai iš Vilniaus ir Kauno. Juk kalbos šunų mylėtojams niekada nepritrūksta.
Susitikime netrūko ir vaikiško klegesio. Pati sambūrio organizatorė turi 3 dukras ir patikino ties šiuo skaičiumi nesustosianti...
„Pastebėjau, kad Havanos bišonus auginančios šeimos dažniau nei kitos sulaukia gandrų“, – juokavo jauna moteris. Stasyčių vyresnioji dukra jau išvyko studijuoti į Olandiją, todėl mažylės, trejų metų Liepa ir pusantrų Ula, dabar po truputį mokosi prižiūrėti augintinius.
„Bendravimas su gyvūnais, rūpinimasis jais, mažos vaikiškos pareigos tik į naudą mūsų vaikams“,– pabrėžė ne vienas susitikimo dalyvis. Jų nuomone, šunys taip pat yra šeimos nariai, arba, pasak R. Stasytienės, „mano gentis“.
Paprašyta išvardyti Havanos bišonų būdo savybes, pašnekovė pabrėžė geranoriškumą vaikų atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad šių šunų priežiūra nesudėtinga. Jų plaukai nesišeria, nesukelia alergijos (gyvenant bute, lengva laikytis švaros). Tai protingi, lengvai auklėjami šuniukai. Nors jie labai žaismingi, sudrausminti greit nusiramina. Yra meilūs su savais, santūrūs su svetimais.
Beje, bišonai yra neblogi sargai ir nors tai dekoratyvinė šunų veislė, tačiau jie – tikri šunys: ištikimi žmogui, imlūs ir budrūs.
