Kai tik dukrytė gimė, bijojau imti ją ant rankų. Man atrodė, jog ji tokia trapi, kad bet kuriuo momentu galiu ją užgauti. Arba, dar baisiau, kad ji gali išsprūsti man iš rankų.
Pirmiausia, ką padariau aš, - pasiskaičiau specializuotos literatūros apie kūdikius. Perskaičiusi apie tai, kaip „sukurti“ kūdikiai, ir pasikalbėjusi su geru vaikų gydytoju, supratau, kad mano baimės neturi pagrindo. Kūdikis ne toks trapus, kaip atrodo. Be to, esti elementarios taisyklės, kaip imti ir laikyti vaiką. Negalima jo griebti. Prieš pakeliant mažylį iš lovytės, reikia pasilenkti ir priglausti jį prie savęs, prilaikant galvytę ranka. O dar geriau - kelti jį su pagalviu.
Kai gimė kūdikis, man buvo baisu jį maudyti. Atrodė, kad jis prisigers vandens ir nustos kvėpuoti.
Norint nustoti bijoti, galima perduoti šią rimtą procedūrą vyrui ar močiutei. Esti ir specialios vonelės kūdikiams. Tai ne paprastas geležinis karkasas ir medžiagos gabalėlis. Šiuolaikinės vonelės padarytos iš tvirtos plastmasės su patvariomis kojelėmis, su nuimamu kilimėliu. Patogus priegalvis labai patikimai fiksuoja ir prilaiko mažylio galvutę. Tokiu būdu jūsų mažylis nenusprūs nuo vonelės ir nepanirs po vandeniu.
Man visada atrodė, kad kažką praleidžiu, pamirštu arba darau ne laiku.
Tik išskalbiu paklodes, ir štai jos vėl susitepa. Vieną gražią dieną supratau: viskas išeis tik tada, kai nustosiu skubėti ir nerimauti. Ramiai ir užtikrintai jaučiasi ta mama, kuri moka viską organizuoti teisingai. Juk būtent dėl nuolatinio skubėjimo ir gimsta jausmas, kad „kažkas ne taip“. Ir dar – išdėliojau lapelius, kuriuose galima užrašyti, ką ir kada reikia padaryti: ant šaldytuvo, koridoriuje, ant rašomojo ir virtuvės stalo. Ir dar pradėjau rašytis dienotvarkę ir paankstinau laikrodį dešimčia minučių.
Mintys apie tai, kas gali nutikti su mano vaiku, persekiojo mane dar iki gimdymo.
Kai pagimdžiau tos mintys ne tik neišnyko, tačiau dar labiau sustiprėjo. Į galvą lindo viskas iškart: užsprings, galva užstrigs tarp lovelės atramų, įkiš pirštus į rozetę, prispaus pirštus spintos durelėmis. Ir taip toliau, ir panašiai. Bet nieko nenutiks, jei iš pat pradžių pasirūpinsite vaiko saugumu.
Kai teko keliauti į darbą, visai nusikankinau. Visą laiką galvojau apie tai, kur ir su kuo mano vaikas. Man vaidenosi piktos tetos, kurios pagrobs mano kūdikį; senos močiutės, kurioms staiga pasidaro negera. O auklėtojos vaikų darželyje man atrodė pernelyg nerūpestingos.
Natūralu, renkantis žmones, kurie bus su jūsų mažyliu, reikia būti itin atidiems. Kaip jau supratote, kalbu apie auklę ir vaikų darželio darbuotojas. Daryti išvadas iš pirmo žvilgsnio gali būti sunku. Todėl aš vadovavausi draugų, giminaičių ir pažįstamų patarimais ir rekomendacijomis. Palikdavau dukrytę tik su tais žmonėmis, dėl kurių neturėjau abejonių.
Kai žinai, kad šalia vaiko patikimas, atsakingas, geras ir turintis reikalingų žinių žmogus, gali nusiraminti.
Bus daugiau.
