Nustatyta, jog norint padidinti žindomų kūdikių skaičių nepakanka vien žindymo skatinimo bei tėvų mokymo. Nemažiau svarbu, kad sveikatos priežiūros įstaigose, besirūpinančiose motinos ir vaiko sveikata, norinčioms žindyti moterims būtų sudarytos optimalios sąlygos taisyklingai maitinti krūtimi ir suteikta kvalifikuota pagalba.
Lietuvoje pirmąjį mėnesį žindo apie 76 proc. moterų, o iki 6 mėnesių amžiaus kūdikį krūtimi maitina tik kas trečia mama. Daugelyje išsivysčiusių šalių kūdikių maitinimas krūtimi siekia 60, 70 ir net 80 procentų.
Vilniaus miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigų metinių ataskaitų už 2009 metus duomenimis, iki 3 mėn. bent dalinai kūdikius krūtimi maitino 59,6 proc. motinų (2008 m. – 66,1 proc.), iki 6 mėn. bent dalinai – 36,9 proc. (2008 m. – 46,2 proc.), o iki 6 mėn. tik krūtimi kūdikius maitino 29,2 proc. motinų (2008 m. - 34,0 proc.). Taigi, kūdikių maitinimo krūtimi mąstai Vilniaus mieste sumažėjo, lyginant 2009 metus su 2008 metais.
PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) ir UNICEF (Jungtinių tautų vaikų fondas) rekomenduoja mažylius žindyti iki 2 metų amžiaus, o jeigu motina ir kūdikis to nori, tai ir ilgiau.
PSO sukauptų mokslinių tyrimų duomenimis po gimdymo tik 1-2 proc. moterų dėl tam tikros organizmo sistemos patologijos negali turėti pieno. Dažniausiai tokios moterys jau iki nėštumo serga rimtomis ligomis, sunkiai pastoja, o pastojus – sunkiai išnešioja vaikelius. Taigi, net 98 proc. mamų tikrai gali žindyti.
Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui. Šios programos tikslas – organizuoti mokymus ir konsultacijas nėštumo ir ankstyvojo pogimdyminio laikotarpio mitybos, kūdikių maitinimo bei psichologinės ir fiziologinės būklės kitimo klausimais.
PSO pateikia šiuos mokslinių tyrimų duomenis apie žindymo reikšmę vaiko ir motinos sveikatai:
Žindymo reikšmė vaiko sveikatai:
• Motinos pienas yra geriausias natūralus kūdikio maistas. Jis patenkina visus kūdikio maitinimo poreikius pirmąjį gyvenimo pusmetį. Motinos piene yra visų kūdikiui reikalingų medžiagų. Jis tinkamas kūdikio virškinamajam traktui, todėl gerai pasisavinamas. Visa tai skatina gerą vaiko augimą ir fizinį vystymąsi;
• Motinos pienas yra pirmoji kūdikio imunizacija. Jame veikia biologiškai aktyvūs imuninės (apsauginės) sistemos elementai: baltieji kraujo kūneliai ir kitos ląstelės, antikūnai, stabdantys bakterijų ir virusų dauginimąsi, ir kt.;
• Maitinimas krūtimi yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. Maitinimas krūtimi turi įtakos vaiko ugdymui, o motinai padeda geriau suprasti savo kūdikį, pajusti jo poreikius;
• Žindomi kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūminės kvėpavimo takų infekcijos;
• Kūdikiai negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo;
• Žindyti iki 6 mėnesius kūdikiai 5 kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis;
• Žindomi 2 kartus rečiau serga vidurinės ausies uždegimu;
• Nežindytus kūdikius 3 kartus dažniau ištinka staigi kūdikių mirtis;
• Apie 80 proc. 3 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių ir tik 43 proc. mišiniais maitinamų, yra normalaus svorio;
• Žindyti vaikai, būdami vyresnio amžiaus, yra rečiau nutukę;
• Žindytiems vaikams mažesnė alergijos atsiradimo rizika;
• Vaikai, žindyti iki 6 mėnesių du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje;
• Žindyti vaikai rečiau serga I tipo cukriniu diabetu;
• Nežindyti 3 kartus dažniau nei žindyti vaikai serga akių sausme;
• Žindomų kūdikių rega yra geresnė už maitinamų pieno mišiniais;
• Kuo ilgiau žindoma, tuo rečiau būna netaisyklingas sukandimas;
• Žindomų kūdikių išdygusius dantis rečiau pakenkia ėduonis.
Žindymo reikšmė motinos sveikatai:
• Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato;
• Žindymas nors du mėnesius sumažina tikimybę sirgti kiaušidžių vėžiu 25 proc.;
• Nors tris mėnesius žindžiusios motinos 2 kartus rečiau serga krūties vėžiu;
• Žindžiusioms moterims osteoporozės tikimybė, sulaukus 65 metų ir vyresnėms, sumažėja 50 proc.; jei moterys žindė kūdikius iki 9 mėnesių, osteoporozės tikimybė sumažėja net 75 proc.;
• Maitinti krūtimi patogu, praktiška ir ekonomiška.
Svarbi informacija kiekvienai mamai:
Po gimimo sveikas naujagimis pridedamas prie motinos krūties taip greitai, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val., žindoma 8-10 min. Ankstyvas žindymas skatina pieno gamybą. Be to, pirmosiose priešpienio porcijose yra gerokai daugiau IgA (imunoglobulinas, gaunamas iš motinos per pieną, palaikantis vaiko imuninę sistemą) negu vėlesniame priešpienyje ir subrendusiame piene.
Naujagimis maitinamas pagal poreikį (ad libitum) – tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis. Pirmosiomis dienomis naujagimis žinda krūtį 10-12 kartų per dieną, vėliau – 6-7 kartus. Krūtį leidžiama žįsti 10-20 minučių.
Pieno kiekis, kurio reikia vienam maitinimui pirmųjų dešimties dienų naujagimiui, skaičiuojamas pagal formulę: 10-15 ml x n; čia n – dienų skaičius. 10 dienų – 6 savaičių naujagimiui reikiamas pieno kiekis per parą sudaro 1/5 naujagimio kūno svorio.