„Pasirenkant daiktą, jį atsinešant į savo erdvę, atsiranda tam tikra logika“, - sako V. Čepkauskas. „Vieni daiktai paslepiami stalčiuose, kiti yra matomi. Jie nuolat keičiasi – kažkas nukeliauja į stalčius, kažkas grįžta į akiratį“.
Prieš pradedant naują kolekciją, visi šie daiktai V. Čepkauskui tampa informacine biblioteka. Sąmoningai ar nesąmoningai jie daro įtaką, formuoja nuomonę, diktuoja laikmečius, spalvas, linijas.
„Atitinkamai tas daiktas tampa mano kūrybos dalimi. Pasikabinu paveikslą, priderinu kitą daiktą. Tai tampa įvairių pustonių sandrauga ir veikia mano pasąmonę. Vizualūs impulsai žmogui labai svarbūs“, - kaip aplinka veikia jo kūrybą pasakoja V. Čepkauskas.
Vaizdo reportaže pamatysite keletą menininką įkvepiančių senovinių daiktų: iš Paryžiaus parsivežtą, neprofesionaliam dailininkui prieš šimtmetį priklausiusį paveikslų dėklą, tarpukario laikų olandų keliautojo lagaminą, taip pat seną, bet važiuojantį švedišką dviratį.
