Tuo viskas ir baigiasi. Kodėl nepaisant geros materialinės padėties kai kurios žmonos dažnai jaučiasi blogai, lieka paslaptis. Ir sekso stoka to tikrai nepaaiškinsi - būna tai ir esant dažnam seksui... palikime klausimą, ar tas seksas kokybiškas. Pažiūrėkime į kitą šio reiškinio pusę: kodėl iš darbo grįžtančiam vyrui taip sunku matyti nepatenkintą žmonos veidą?
Įdomu, kad šios reakcijos dažniausiai nerodo žmonos draugė. Jei draugė surūgusi, apsiverkusi ar pikta, ji dažniausiai paklausia, kas atsitiko. Ir išklauso draugės istoriją, pasiruošusi atjausti ir padėti. Netgi greičiau atjausti, nei padėti. Vyrui yra kitaip.
Nepatenkintas žmonos veidas vyrui - ne siūlymas užjausti. Jam tai reiškia kelis dalykus:
ji nepatenkinta manimi;
ji kažko iš manęs nori.
Tas „kažkas“ yra kažkoks papildomas veiksmas: seksas, rūbas, buitinis darbas, atsiprašymas.
Taigi nepatenkinta žmona vyrui - ženklas, kad kažkaip ne taip yra su juo, su vyru. Kai tokia situacija iškyla darbe, jis žino: reikia nustatyti tikslą ir pradėti to tikslo siekti. Reikia atrasti trūkumus, surasti atsakingą ir tuos trūkumus šalinti. Jei nežinai kaip - reikia surasti ekspertą ir sužinoti. Jei nemoki - išmokyti. Jei nenori - priversti. Tuomet, kai tikslas pasiektas, o trūkumai pašalinti arba bent šalinami, vyro veide atsiranda pasitenkinimo išraiška.
O šeimoje yra kitaip. Be žmonos iš suaugusių asmenų yra tik jis, vyras. Jei žmona jam parėjus namo vis dar nepatenkint - reiškia, problema yra, tačiau ji kažkodėl iki šiol neišspręsta. Taigi žmona laiko atsakingu jį. Jis bando kažką padaryti - žmona vis vien nelaiminga. Ir rodo tai tokia veido išraiška, kuri sako: „Tu esi netikęs“.
Todėl vietoj užuojautos vyras ima bandyti nusimesti „blogo ir kalto“ reputaciją. Daro jis tai keliais būdais : „Mieloji, kas nors ne taip?“. Žmona bando pasakyti, kad yra suirzusi. „Ne, bet kas ne taip?“ Žmona aiškina, kad jai bloga nuotaika. „Tai dėl ko aš kaltas?“ Ji ima rodyti nepsitenkinimą: „Tu manęs nesupranti! „Tai čia dėl to sekso? Ne?“ Ir tada jis supyksta: „Tai kas gi, po velnių, ne taip?!”
Nesunku pamatyti, kad vyras nesugeba atlaikyti žmonos nepasitenkinimo. Nes tai - minusas jam, jo savivertei ir savigarbai. Daug metų jis kūrė būtent tokį gyvenimą - saugų, pasiturintį, kuriame viskas turi būti „OK“ ir „Super“. Jei problemų ir iškildavo, jis spręsdavo jas pinigais. Jis daug stengėsi, kad jų netr8ktų ir dabar nori, kad visuomet viskas būtų gerai - gražūs namai, sotūs ir gerai besimokantys vaikai, mašinos, kelionės ir, žinoma - patenkinta besišypsanti žmona, laukianti jo namuose (tas faktas, kad žmona irgi gali dirbti, šito lūkesčio nepanaikina).
Vyras žino iš savo patirties, kad surūgusi veido išraiška būna ir jam, kai jis nepatenkintas - alkanas, pavydintis geresnių daiktų kaimynui, o gal sekso trūksta. Jis tik negali suprasti, ko žmona nori: juk ji viską turi! Taigi savo ašaromis, pykčiu ir surūgusiu veidu žmona aiškiai griauna jo nacistinį pasitikėjimą: „Pas mane viskas „super“. Pykti ant jos - reikštų pripažinti, kad ne viskas „super“. Todėl vyras tiesiog vengia žmonos, o pokalbiams apie santykius ir jausmus sakosi nepasiruošęs: vis vien, sako jis, mes nieko neišsiaiškinsime.
Kame gi reikalas? Iš kur tas moterų pyktis? Palikime ramybėje priešmenstruacinę įtampą ir migreną.
Mes turime tris paaiškinimus įvairioms gyvenimo situacijoms.
Pirmas: kai žmona yra namų šeimininkė. Vyras dažnai neįvertina žmonos indėlio į šeimą. Jis nesupranta, kad žmonos darbas namuose turi būti apmokamas tiek, kad gautųsi suma: auklės atlyginimas plius kambarinės atlyginimas plius mokytojos atlyginimas plius virėjos atlyginimas. Todėl, kad vyras to nesupranta, moteris ir pyksta. Galbūt sprendimas būtų toks: pasodinti vyrą ir surašyti jam visus tuos skaičius, nepamirštant parodyti čekius už pirktą maistą bei buities priemones.
Antras: kai vyras yra „geradėjas“, o žmona nuo jo visiškai priklauso. Pyktis kyla, kai partnerių indeliai į santuoka yra neproporcingi: vyras nuolat šelpia žmoną dideliais pinigais, gėlėmis ir dovanėlėmis, o žmona negali jam atsilyginti tuo pačiu. Kai tarp žmonių aiškiai sutrinka gavimo- davimo pusiausvyra, gaunančioji pusė nesąmoningai siekia sumažinti dovanų vertę. „Kadangi aš negaliu atsilyginti tau, tai aš galiu sumenkinti tavo dovanų vertę ir nesijausiu skolinga“. Galbūt šiuo atveju padėtų šioks toks atitolimas: vyras sumažina savo geradarystės mastą.
Trečias: universalus. Žmonos nesąmoningai siekia „ištestuoti“ savo partnerio ribas. Kadangi moters siela neapsiriboja „gerosios fėjos“ vaidmeniu, ji turi būti užtikrinta, kad partneris sugeba atlaikyti ją visokią: ir motinišką, ir vaikišką, ir seksualią, ir šaltą, ir agresyvią, ir kandžią. Šis vyro patikrinimas pasileidžia kaip automatinė „vyro išbandymo programa“. Jei vyras neatlaiko šito testo, jis parodo moteriai savo ribas ir užima atitinkamą vietą seksualiniame reitinge.
Aukščiausią vietą jame užima Patikimiausias Vyriškis - su kuriuo moteris gali ne tik jaustis saugi dėl savo karjeros, vaikų ir kūrybos, bet ir laisva savo siela - būti visokia. Beje, ar tik ne tas paaiškina keistą harmoniją, kuri susidaro tarp labai pagyvenusio ir pasiturinčio vyro ir jaunos žmonos? Priimta manyti, kad visa tai vyksta tik dėl pinigų. Tačiau ar negali būti, kad tokio amžiaus vyrai, atmetus finansinį stabilumą, tiesiog yra pakantesni žmonos nuotaikoms ir sugeba „sugerti“ jas kaip sugeriamas popierius?
Senuose indų meilės vadovėliuose buvo aiškinama: moters nuotaikos - lyg orai: niekas nežino, kokios jos bus rytoj. Tikras vyriškumas - sugebėjimas priimti, išlaikyti savyje tas moters nuotakas. Nelygu vyro siela – savotiškas „ nuotaikų konteineris“, kurį moteris nuolat tikrina: ar tu vis dar atlaikai mane?
Greičiausiai už tai, kad šis konteineris būna vis dar patikimas, moteris apdovanoja vyrą pasitikėjimu ir pagarba: „Tu - tikras vyras“. Ar jam gali būti didesnis komplimentas?
