Mylinčios ir rūpestingos
Filipinietės apibūdinamos kaip puikios žmonos, besirūpinančios šeima ir vaikais. Jos atidžios, rūpestingos, darbščios. Šeima joms – didžiausia vertybė, tad santykiai su filipiniete gali tapti ilgalaike pasaka. O jeigu jūsų nuotaka tikrai jus myli, galite jaustis tikru milijonieriumi, mat vyras moteriai – ne tik šeimos galva, bet ir dievinimo objektas.
Todėl filipinietės labai pasišventusios savo vyrams, nuolat jam talkinančios nuoširdžios gyvenimo partnerės. Atsidavusios savo išrinktajam, jos pasiryžusios padaryti viską, kad mylimasis būtų laimingas. Tam pasitarnauja ir jų kulinariniai sugebėjimai. Ne veltui sakoma, kad kelias į vyro širdį eina per skrandį.
Filipinietės sugeba suderinti romantiką ir išmintį. Nelengvos gyvenimo sąlygos vaikystėje dažnai verčia jas subręsti anksčiau nei bendraamžės Vakarų Europoje. Jau susigundėte turėti žmoną filipinietę? Tad laikas susipažinti ir su kai kuriais vestuviniais filipiniečių papročiais.
Ispaniškos tradicijos
Kaip bebūtų keista, tipiškų filipinietiškų vestuvių papročių pagrindas yra misionierių iš Ispanijos atsivežtos tradicijos. Nuotaka rengiasi baltut baltutėle vestuvine suknele, o jaunikis puošiasi tradiciniu barongu. Tai permatomi marškiniai, užsagstomi iki pat viršaus. Tokius barongus filipiniečiai vilki iškilmingų progų metu.
Tradicinėse filipiniečių vestuvėse dalyvauja daugybė liudininkų. Tačiau dviem liudininkų poroms tenka ypatingas vaidmuo. Viena yra vadinama “nuometo liudininkais“, mat jie tam tikrą akimirką turi uždėti nuotakos vualį ant jos galvos ir besiplaikstančią jo dalį - ant jaunikio pečių. Vualis arba šydas tarsi uždengia juos abu kaip vieną ir turi tapti vienybės simboliu. Kita liudininkų pora “virvės liudininkai“. Jiems tenka užduotis ant jaunųjų kaklų aštuoniukės forma uždėti virvutę, simbolizuojančią amžiną jų sąjungą.
Svarbus vestuvių atributas yra “vienybės žvakė“. Tai pakankamai plataus skersmens žvakė, kurios abiejose pusėse stovi po plonesnę žvakutę. Plonosios žvakės simbolizuoja jaunųjų šeimas. Jas ir uždega kiekviena tėvų pora atskirai. Tada jaunieji uždega savo “vienybės žvakę“, kuri tarsi sujungia abi šeimas per jų vaikų meilę ir bendrą gyvenimą.
Dar vienas vestuvinis paprotys vadinamas “arras“ (ispanų kalba reiškia “rankpinigiai“). Kunigas sutuoktuvių ceremonijos metu meta monetas į rankas jauniesiems. Tai turi garantuoti naujos šeimos materialią gerovę.
Prietarų apsuptyje
Kaip ir kiekvienoje šalyje, Filipinuose esama daugybės prietarų, susijusių su vedybomis. Štai keletas jų.
Asmuo, kuris valgydamas dažniausiai sėdi stalo gale, niekada neves ar neištekės.
Moteris, kuri po akimi turi apgamėlį toje vietoje, kur ašaros prateka, taps našle.
Jei nurenkamos lėkštės nuo stalo, prie kurio dar nebaigė valgyti netekėjusi mergina, tai užtraukia jai senmergystę.
Netekėjusi mergina, kuri vaikšto ką tik susituokusios poros pėdsakais, taip pat greitai ištekės.
Jei moteris tapo našle per mėnulio jaunatį, ji vėl greitai ištekės.
Jei ištekėjusi moteris nešios žiedą su perlu, jos vyras bus neištikimas.
Jei vyras po ginčo išėjo iš namų, moteris jo marškinius turi nusinešti prie krosnies ir išplakti, tada vyras greitai grįš namo.
Prieš vestuves sužadėtiniai turi vengti kelionių, kad neįvyktų nelaimių.
Sužadėtinei nevalia dovanoti nosinės ar aštrių daiktų, nes ašarų ji neišvengs.
Vestuvių dieną jaunikis į bažnyčią turi atvykti pirmas, kad išvengtų blogos lemties.
Vestuvių ceremonijos metu nuotaka turi užminti jaunikiui ant kojos, kad šie sutartų visais klausimais.
Nuotakai ir jaunųjų tėvams per vestuves verkti nerekomenduojama, nes gali prisišaukti nelaimes.
Jeigu vestuvių dieną lyja, naujos šeimos laukia daug verkiančių vaikų.
Žengdami laiptais į namus, jaunieji turi eiti vienas šalia kito, kad nė vienas nedominuotų šeimoje.
