Na, pavyzdžiui: „Nepastebimai išklibink jos kėdę.“ Arba: “Veskis merginą ten, kur ji privalės dėvėti maudymosi kostiumėlį, nupirk jai mažesnio dydžio drabužius, žaismingai įgnybk į jos riebalų “padangas”… Skamba labai apgailėtinai, tiesa?
“Pasiųsčiau tokį vaikiną ten, iš kur jis negrįžtų”, - atšovė viena jauna mano kolegė. “Pliaukšt per veidą ir amžiams sudie!” – pridūrė kita.
Tai žaibiškos, paviršinės reakcijos. Tačiau vėliau kyla pyktis, kad vyrai atvirai mokomi būti tokiais “gaidžiais”: nurodinėti, kokio dydžio turi būti mano drabužiai, pirštu badyti ankstesnes nuotraukas, kuriose aš lieknesnė ar piktai stebeilyti į mano maisto porciją lėkštėje, skaičiuoti mano kąsnius…
Gal tai juokai? Tokių vyrų nebūna?
Deja, būna. Ir, deja, mylimojo “žaismingi gnaibymai į riebalų padangas” gali sukelti labai liūdnų psichologinių pasekmių.
Marija – aukšta, žavi trisdešimtmetė šiandien jau turi naują draugą ir pamažu gydo suniokotą savo savivertę. Kas gi ją taip sužeidė?
Prieš gerus penkerius metus ji gyveno su gražiu, galima sakyti, tobulos figūros vyriškiu. Santykiai buvo puikūs, tačiau paskui prasidėjo visokie pašmaikštavimai, pagnaibymai į šonus ir pilvuką....
Dar vėliau tas draugas ėmė lažintis su draugais: jei Marija per mėnesį laiko atsikratys aštuonių kilogramų – tai gaus dovanų čekį į mėgstamiausią drabužių parduotuvę…
“Neskanūs” juokai, ar ne?
“Kad man tai kirto per savęs vertinimą, supratau vienąkart vakarieniaudama restorane su draugėmis.
Valgėme makaronus, gėrėme vyną – viskas lyg ir normalu, ar ne? Staiga matau – jisai skambina. O aš negaliu pakelti ragelio, nes žinau, kaip baigsis pokalbis: “Tai ką, ir vėl kemši?!”. Tokiais momentais tiesiog labai blogai pasijusdavau: sutrikusi, kalta, išsigandusi...“
Na, pagaliau atėjo toks laikas, kai Marija tiesiog prie jo nustojo valgyti. Negalėjo. Valgydavo tik slapčia, kuomet jo nebūdavo namie. Net stengdavosi, kad jis nepastebėtų, jog dėžutėje sumažėjo varškės...
Žinoma, jie išsiskyrė. Tačiau ši žavinga moteris dar ilgai po to gydė savo sužeistą moteriškumą...
Kita, penkiasdešimtmetė Jolita pasakoja: „Po meilės nakties, vyras ėmė čiupinėti mano pilvą, tada iš spintelės ištraukė du šimtus litų ir tarė: „Nusipirk sporto klubą, užsisakyk asmeninį trenerį, o tai pasidarei tokia riebi silkutė...“. Pasijutau žiauriai pažeminta. Ilgai verkiau, ir ilgai širdyje nešiojausi nuoskaudą...“
Kuri mūsų tokioje situacijoje nepasijustų įžeista? O paslėptos nuoskaudos mažų mažiausiai pamažu ardo santykius.
Bet labai tikėtina, kad šiose istorijose kalbama ne apie svorio, antsvorio, figūros problemą, ne apie moteriškų žurnalų sukurtus moters figūros stereotipus, ar drabužių dizainerių norą matyti ne moterį, o pakabą.
Labiau tikėtina, kad vyrai, kurie ieško dešimt būdų pasakyti moteriai, jog ji nutuko - greičiausiai turi nepilnavertiškumo kompleksų, išgyvena vidutinio amžiaus krizę ar tokiu būdu į aplinką išprojektuoja savo paties problemas.
O jei iš tiesų reikia numesti antsvorį – juk būna ir taip – pasikliaukite savimi ir darykite tai tik dėl savęs ir savo sveikatos, o ne dėl kieno nors pastabų ar pajuokimų. Ir tuomet geriausia keliaukite pas specialistą: dietologą, endokrinologą ar šeimos gydytoją. Nutukimas – nėra nekaltas reikalas. Tai – liga, kuriai gydymą skiria medikai. Jūs esate vienintelė ir nepakartojama, o jūsų sveikata – per didelė vertybė, kad patikėtumėte ją šarlatanams.
Ir dar apie vieną dalyką labai gerai pagalvokite: jei šiandien vyras jus uja dėl antsvorio, gal rytoj jam nebeįtiks jūsų plaštakos ar pareikalaus ilgesnių jūsų kojų?