Dokumentais paremtos žinios apie Cirkliškio dvarą siekia XIX a. pradžią ir sietinos su Mostovskių gimine.
Mostovskių herbas
Mostovskiai buvo Dolengos giminės herbo bajorai su tėvonija Plocko (Lenkija) vaivadijoje. Cirkliškio savininko Juozo Mostovskio tėvas Povilas buvo gavęs prūsų grafo titulą, kuriuo palikuoniai naudojosi ir XIX a.
Apie aukštą Mostovskių padėtį ir ryšius liudija tai, kad 1823 m. imperatorius Aleksandras lankėsi Cirkliškio dvare, „vaikščiojo po sodą ir gėrė arbatą“. Šį epizodą aprašo Jozefas Frankas knygoje ,,Atsiminimai apie Vilnių“.
XIX a. šiame dvare svečiuodavosi istorikas Joachimas Lelevelis, dailininkas Jonas Rustemas ir kiti garsūs Lietuvos kultūros veikėjai.
Su Edvardo Mostovskio (valdė dvarą nuo 1817 m.) ir jo motinos Domicelės Sekežinskaitės-Mostovskienės vardais sietinas dabartinio dvaro sodybos ansamblio sukūrimas. Anuomet buvo atlikti pagrindiniai statybos ir parko kūrimo darbai. Vėlesni savininkai didesnio indėlio nėra įnešę.
E. Mostovskis buvo vienas turtingesnių dvarininkų Švenčionių apskrityje, valdė 8 274 dešimtines žemės (1 dešimtinė – 1,0925 ha). Stambiausios valdos – 142 941 dešimtinė – apie Lentupį tuo metu priklausė Mauricijui Bučinskiui.
E. Mostovskis buvo Švenčionių apskrities bajorų vadu, o 1840 m. už diplomatiją, taktą, išsilavinimą, sumanų ir tvarkingą ūkininkavimą buvo išrinktas Vilniaus gubernijos bajorų maršalka.
Dvaro planas
Valdant Cirkliškį Juozo Mostovskio proanūkei Marijai Mostovskaitei-Radvilienei 1895 m. buvo sudarytas Cirkliškio dvaro naudmenų planas.
Plane dvaro sodyba tam tikru žemės plotu ribojosi su Margumiškės, Kazliškės kaimų žemėmis, Mylių, Strūnaičio dvarų ir Švenčionių miesto žemėmis, taip pat su Vaiškūnų, Kunigiškės kaimo žemėmis.
Palei kelią Švenčionys–Vilnius, tuoj už Švenčionių, driekėsi daržai. Didžiausias miškų masyvas išsidėstęs Solomenkos apylinkėse. Į Strūnaičio pusę driekėsi dirbamos žemės, ganyklų, pievų plotai.
Dvaro užstatymas buvo koncentruotas – grupinis. Susidarė dvi santykinai savarankiškos pastatų grupės – reprezentacinis ir ūkinis kiemai. To meto Cirkliškio plane nurodoma 10 mūrinių pastatų. Be šiandien pasigėrėjimą keliančių dvaro rūmų, kalvės ir ledainės, sode buvo gyvenamasis namas, klėtis, arklidė su vežimine, kluonas, 2 kumetynai, oranžerija.
Stūksojo nemažai medinių pastatų: administratoriaus namas, dvi daržinės, paukštidė, tvartas ir kiti. Plane ne visi jie buvo pažymėti ir išmėtyti po visą dvaro teritoriją. Pastatų gausa rodo, kad XIX a. pabaigoje Cirkliškio dvaras buvo gerai išvystytas žemvaldos vienetas. 1907–1909 m. Cirkliškį dalimis nusipirko didikai Chaleckiai. Vanda Chalecka po vyro mirties 1913 m. savarankiškai tvarkė ūkinius reikalus, remontavo dvaro pastatus, užveisė didelį sodą, pastatė malūną su „bravoru“ ir terpentino fabrikėlį.
To meto dvaro rūmų interjere vyravo prabanga. Grindis puošė inkrustuotas įvairių medžio rūšių parketas, lubas – plastinė augalinio motyvo lipdyba, kambarius šildė židiniai. Interjere buvo apstu dailės kūrinių. Paveiksluose įamžinti šeimos portretai, apylinkių peizažai.
Teritorijos ribos susitraukė
Šiandien dvaro sodybos teritorija, lyginant dabartines ir istorines ribas, yra gerokai sumažėjusi. Sunaikintas vaismedžių sodas į vakarus nuo pagrindinio įvažiavimo, sunyko ir didelė dalis ūkinio kiemo vakarinėje sodybos dalyje.
Po II pasaulinio karo dvaro sodybą, nusavintą sovietinės okupacijos valdžios, perėmė tarybinis ūkis, vėliau čia įsikūrė žemės ūkio technikumas.
Po 1944 m. užstatymo dvaro sodybos struktūroje atsirado naujas ūkinių ir gyvenamųjų pastatų blokas.
Laikas nepakeitė tik dvaro laikotarpio pastatų – rūmų, ledainės, kalvės autentikos.
Visiškai rekonstruotos buvo arklidė, karvidė (dabar mokymo korpusas), iš dalies rekonstruotas sandėlis, buvęs svirnas (dabar valgykla), ant senų pamatų pastatyta oficina, kurioje šiandien įsikūrusi Švenčionių profesinio rengimo centro administracija.
Sodybos kultūrinė vertė – istoriškai susiformavusio architektūrinio ir landšaftinio komplekso vientisumas. Dabartinė dvaro sodybos teritorija apima 50,1 ha ir yra maždaug 4 kartus mažesnė negu XIX a. pabaigoje.
Švenčionių rajono savivaldybei kooperuojant lėšas su Kultūros paveldo departamentu nuo 1997 iki 2008 m. buvo atliekami Cirkliškio rūmų restauravimo darbai.
Parėmus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui 2004–2006 m. buvo tvarkomas 35 ha parkas, kuriame auga labai senų eglių, maumedžių, ąžuolų, klevų. Parke yra ežerėlis, netoliese – Perkūnkalniu vadinamas piliakalnis.
Vyrauja klasicizmo formos
Darniai į gamtos aplinką įkomponuotas Cirkliškio dvaro sodybos ansamblis buvo sukurtas XIX a. pirmojoje pusėje Domicelės Sekežinskaitės-Mostovskienės iniciatyva. Sodyba suplanuota nesudėtingai, racionaliai, gana laisvai. Rūmai, oficina, ledainė ir kiti pastatai supa reprezentacinę keturkampę zoną, o ūkio trobesiai laisvai išdėstyti prie kelių.
Rūmai stovi įvažiavimo alėjos ašyje, ant upelio slėnio terasos. Juos maždaug 1823–1830 metais pastatė Edvardas Mostovskis pagal iš Vienos pakviesto architekto projektą. Rūmai – dviaukščiai, dengti keturšlaičiu stogu, planas – taisyklingas stačiakampis, su simetriškai abiejuose ilguosiuose fasaduose kyšančiais portiku ir rizalitu. Portiko kolonos nutolusios nuo sienos apie 4 m, kad būtų galima privažiuoti prie pagrindinių durų.
Rūmų išorė – griežtų klasicizmo formų. Pagrindiniame fasade dominuoja šešių kolonų portikas su trijų dalių antablementu, bet be frontono; jo vietoje buvo prigludusios dvi stambios skulptūrinės figūros. Pietryčių fasado centre kyšo rizalitas, pabrėžtas keturiais piliastrais ir trikampiu frontonu. Pastatą juosia antablementas, tolygiai skaido langai, viršutiniai beveik perpus žemesni už apatinius.
