Viršutinėje miestelio dalyje stūkso pilis, o apačioje buvo iškilusi Šv. Andriejaus bažnyčia. Sprendžiant iš rašytinių šaltinių, 1860 metais Balestrinas dar nebuvo ištuštėjęs: tuomet jame gyveno maždaug 800 – 850 žmonių. Tai buvo daugiausia ūkininkai, auginę alyvmedžius.
XIX a. pabaigoje šiaurės vakarinę Italijos pakrantę purtė daugybė žemės drebėjimų. Vienas iš jų (rašoma, kad požeminių smūgių stiprumas siekė 6,7 balo) 1887 metais sugriovė kai kurias gyvenvietes Savonos rajone. Nors nėra jokių dokumentų, rodančių, kad žemės drebėjimas būtų nuniokojęs ir Balestriną, būtent panašiu metu miestelyje vyko daug remonto darbų ir pradėjo mažėti gyventojų.
Galiausiai 1953 metais Balestrinas buvo apleistas dėl „geologinio nestabilumo“. Paskutiniai 400 gyventojų buvo perkelti į saugesnes vietoves vakaruose. Šiuo metu kuriami planai, kaip atgaivinti ištuštėjusią Balestrino dalį, kuri daugiau kaip 50 metų buvo niekieno nelankoma. Naujajame miesto rajone, kuris įsikūręs už gero kilometro, dabar gyvena apie 500 žmonių.
