Jaunasis išradėjas
Aleksandras Grehemas Bellas gimė 1847 metais Edinburge, Škotijoje. Būsimo išradėjo tėvas buvo žymus retorikos meistras, o mama jau nuo dvylikos metų pradėjo kentėti dėl nykstančios klausos, šeimoje trys moterų kartos buvo kurčios.
Artimas susidūrimas su klausos praradimu paskatino A. G. Bellą ateityje dirbti su negalią turinčiais žmonėmis, pritaikyti tėvo puoselėjamą „matomos kalbos“ sistemą, padedančią bendrauti kurtiesiems. Dėl nuolatinių šeimos kraustymųsi A. G. Bellas retas svečias ugdymo įstaigose. Jis pakeitė net tris vidurines mokyklas ir nei vienos jų nebaigė. Tačiau kultūringa ir intelektuali šeima užaugino visapusišką išsilavinimą turintį būsimą išradėją, kuris sekė tėvo ir senelio pėdomis dirbdamas su kurčiaisiais. Vėliau, už nuopelnus žmonijai, net trys Jungtinių Amerikos valstijų universitetai suteikė A. G. Bellui savo diplomus, nors išradėjas niekada ten nebuvo mokęsis.
Tiesa, Aleksandras į kurtumo problemą žvelgė visai kitu kampu. Jis nenorėjo mokyti gestų kalbos, be to, priešinosi šiam metodui. Studijuodamas kalbos fiziologiją, jis galėjo sukurti savo mokymo metodą kurčnebyliams. Kai visa šeima persikėlė į Kanadą, jis nusprendė vykti į Bostoną. Ten jis atidarė savo mokyklą kurčnebyliams vaikams.
Be to, jis labai domėjosi galimybe sukurti aparatą, kuris leistų kurtiesiems girdėti. Įdomu tai, kad būtent šis prietaisas tapo telefono išradimo pagrindu.
Mokytojo ir mokinės meilė
