Parneša augintiniai
„Kiekvienais metais kovo viduryje ar pabaigoje erkės ima busti, tačiau šiemet signalų apie erkių aktyvumą sulaukėme dar anksčiau. Vos dirvos paviršiui įšilus iki 4–6 laipsnių šilumos, jos iškart bunda alkanos ir piktos“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė medicinos entomologė Milda Žygutienė.
Ankstyvą pavasarį žmonės dar būna tinkamai apsirengę ir erkių pamėgtose teritorijose aktyviai nesilanko, tad pagrindiniu erkių grobiu, specialistės teigimu, tampa augintiniai. Bėgiodami po krūmynus ir žolynus, katės ar šunys jau gali namo parnešti „lauktuvių“.
„Nuo šuns nukritusios pasimaitinusios, uogą primenančios erkės žmogui nebepavojingos. Išsipūtusios jos virškina kraują, o paskui paprastai žūsta. Kad išgyventų, joms reikalinga drėgmė ir atitinkamos sąlygos. Namuose joms pernelyg sausa. O dar yra tokie prietaisai, kaip dulkių siurbliai“, – aiškina M.Žygutienė.
Tačiau neradusios, kaip pasimaitinti augintinio krauju, erkės gali perlipti ant žmogaus kūno. „Erkės prioritetas – gyvūnas. Bet ir tų gyvūnų visokių būna. Pavyzdžiui, jei turime haskį, erkė gerokai pavargs, ieškodama galimybės patekti arčiau gyvūno odos, nes jo plaukas storas, sunku prieiti. Yra tikimybė, kad, sėdus kartu į automobilį, erkė nuo šuns perlips ant šeimininko“, – pasakoja medicinos entomologė.
Laukiama vakcinos
Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejų pernai nustatyta ženkliai daugiau nei ankstesniais metais. „Pernai išties turėjome susirgimų piką. Laimo liga užsikrėtė beveik 3 tūkst. gyventojų, encefalitu – apie 600. Dalis laimingųjų perserga besimptome encefalito forma, bet didžioji dauguma serga sunkiai: paveikiama sensorinė nervų sistema, smegenys, pacientai hospitalizuojami, o ir persirgus dažnam pasireiškia liekamieji reiškiniai. Pasitaiko ir paralyžiaus ar mirties atvejų“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė medicinos entomologė Milda Žygutienė ir priduria, jog liga paprastai palaužia neskiepytus ir vyresnio amžiaus žmones.
Nekantriai laukiama vakcina ir nuo Laimo ligos, tačiau, pasak entomologės, procesas gali užtrukti: „Tuos pažadus apie skiepus girdėjome. Suprantu, čia ilgas procesas: pirmiausia klinikiniai tyrimai, vėliau – registravimas. Bet vilties jų sulaukti – turime.“
Laimo liga, specialistės teigimu, pasireiškia odos bėrimu – klaidžiojančia eritema. „Taip ji vadinama todėl, kad ima plėstis, tampa didesnė nei 5 cm, kartais net delno dydžio, o dėmės kraštų paraudimas intensyvėja. Tuo ši dėmė skiriasi nuo paprastos alerginės reakcijos“, – pabrėžia M.Žygutienė.
Pastebėjus eritemą, svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Liga – priešingai nei erkinis encefalitas – sėkmingai gydoma antibiotikais. „Bėdos prasideda tada, kai nei erkės, nei dėmės žmogus nepastebi. Praleidus tą „auksinį“ momentą, laimo liga pereina į rimtesnes stadijas ir, pavyzdžiui, po metų gali pasireikšti širdies, neurologiniais sutrikimais, gali būti pažeidžiami sąnariai“, – pasakoja specialistė.
Trūksta sąmoningumo
Pašnekovės teigimu, specialistų saugos rekomendacijas gyventojai linkę ignoruoti. Nereaguojama į raginimus rengtis šviesiais drabužiais, kad būtų lengviau pastebėti ropojančias erkes, susikišti kelnes į batus, užsisegti rankogalius ir dėvėti galvos apdangalus, kad erkė nepasiektų kūno.
„Niekam tie perspėjimai neįdomūs. Bet neretai erkės įsisega į niekuo nepridengtą plaukuotąją galvos dalį, ypač vaikams, o pastebime tik tuomet, kai erkė jau pasimaitinusi ir kliūva šukuojant. Laimo ligos atveju, kritinis momentas gali būti pražiopsotas: ligos sukėlėjas ima plisti erkei ant kūno prabuvus parą arba dvi. Laiku pastebėję ir pašalinę erkę, galėtume ligos išvengti“, – aiškina M.Žygutienė.
Pašnekovė primena, kad ne visos erkės platina ligas. Tyrimai rodo, jog erkiniu encefalitu užsikrėtusios 1 proc., Laimo liga – iki 30 proc. erkių. Tačiau tame pačiame administraciniame rajone skirtinguose miškuose infekuotumas gali skirtis dešimtimis procentų.
Pasak specialistės, pašalinti pastebėtą erkę nesudėtinga: „Nereikia ieškoti jokių specialių priemonių. Tiesiog suimkite erkę kuo arčiau odos ir staigiu judesiu truktelkite. Jei erkės dalis nutrūko ir straubliukas liko odoje, nieko baisaus. Paprastai jį pašalina pats organizmas. Dezinfekuokite žaizdelę ir dėl viso pikto pasižymėkite datą kalendoriuje“, – sako NVSC atstovė ir čia pat ramina, kad, per mėnesį nepajutus jokių sveikatos pokyčių, įvykį galima pamiršti.
Ištrauktos erkės į laboratoriją vežti tyrimams neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti, jei erkė ir buvo infekuota, nėra. „Tik vienas būdas patikimai užkerta kelią erkių platinamam erkiniam encefalitui – vakcina. Jos patikimumas – iki 98 proc. Vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų amžiaus, skiepijama iš viso tris kartus. Galima pasirinkti įprastą ir greitesnę skiepijimo schemą.“
Patirtis
Dainininkė Donata Virbilaitė:
– Jau keletą mėnesių kenčiu Laimo ligos padarinius: kankina stiprūs galvos, veido, sąnarių skausmai, stringa atmintis, sunku susikaupti.
Nei erkės, nei eritemos nepastebėjau, todėl ilgą laiką net neįtariau, kad sergu Laimo liga. Sekėjų paskatinta, atlikau tyrimus ir pagaliau paaiškėjo prastos savijautos priežastis.
Liga nustatyta vėlai, antibiotikų kursas nepadėjo. Dar iki šiandien ieškau pagalbos šeimos gydytojo, skirtingų neurologų ir infektologų kabinetuose. Gydytojai mano, kad mane užkrėsti galėjo maža nesubrendusi erkė – nimfa, o židinys galėjo būti galvoje, todėl dėmės ir nemačiau.
Raginu būti atidžius ir įsiklausyti į specialistų rekomendacijas: pasivaikščiojimams gamtoje tinkamai pasiruoškite, o grįžę – kruopščiai pasitikrinkite.
