Liaudies medicinoje jie jau seniai tapo legendine panacėja nuo visų bėdų. Prisimenu, kaip mama rūpinosi ryžio grybu. O ir keletas mano pažįstamų iki šiol mano, kad nėra geresnio vaisto nei grybo antpilas. Ir juos augina, maitina, dalijasi sluoksniais, stiklinaitėmis, stiklainukais.
Arbata su cukrumi
Bene populiariausias namie augintas vaistas yra arbatos grybo antpilas. Jį dar vadina „Indijos jogų grybeliu“, „arbatos medūza“, „arbatos gira“ ir panašiai. Pirmą kartą Rusijoje jis atsirado XX a. pradžioje. Skirtingų šaltinių teigimu, jis į šią šalį pateko arba iš Vokietijos, arba iš Kinijos, arba iš Japonijos. Tačiau išpopuliarėjo šis grybas tik praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Arbatos grybas atrodo kaip stora sluoksniuota gelsvai rudos spalvos plėvelė, atsirandanti maistingo skysčio – saldžios juodos arbatos – paviršiuje brandinimo metu.
Grybelis nėra labai reiklus arbatos lapelių kokybei: arbata gali būti kiniška, indiška ir net užauginta Krasnodaro krašte. Užpilas turi būti žalsvai geltonas, bet jokiu būdu ne rudas. Perteklinis stiprumas gali sulėtinti arbatos grybo augimą. Bet svarbiausia – nepamiršti šį pokemoną maitinti: kasdien po 5-6 arbatinius šaukštelius cukraus litrui skysčio.
Užpilas gaminamas ganėtinai paprastai. Gabalėlis arbatos grybo membranos dedamas į indą ir užpilamas atvėsusia arbata. Indas pastatomas šiltoje vietoje. Kelias dienas grybas guli ant dugno. Maždaug po savaitės jis iškyla – ir pirmoji užpilo porcija būna paruošta vartoti.
Iškilimas prasideda dėl to, kad susidaro grybo gyvybinės veiklos produktas – angliarūgštė. Užpilas tampa nestipriai „gazuotu“ ir gana malonaus skonio – rūgštoko ir gaivinančio. Liaudies išmintis arbatos grybui priskiria pačias nuostabiausios savybės. Įvairūs interneto šaltiniai tikina, kad tai yra pats geriausias vaistas ir profilaktinė priemonė nuo daugumos žmonių ligų: alergijų, hipotonijos, tulžies pūslės, skrandžio ligų, anginų, įvairiausių infekcijų ir netgi onkologinių susirgimų.
„Arbatinės medūzos“ šalininkai tiki ir stebuklingomis kosmetinėmis grybo savybėmis: neva arbatos grybas lėtina ląstelių senėjimo procesus, lygina raukšles ir netgi yra puiki priemonė dantims balinti. Paskutinis teiginys keistokas, nes kosmetologai vienbalsiai tvirtina, kad dantys nuo arbatos tamsėja.
Norint nustatyti, kiek šis gėrimas naudingas būtent jums, svarbu žinoti, kad arbatos grybo užpile yra daug rūgščių – acto, citrinos, pieno, gliukono, oksalo ir kitų rūgščių. Be to, jame gausu vitamino C, rauginių medžiagų, fermentų ir, be abejo, cukraus bei nedideli kiekiai alkoholio ir kofeino.
Vakarinis kefyras
Kefyro grybas taip pat vadinamas įvairiai: „Indijos jogų grybelis“, „Tibeto kefyro grybas“, „pieninis kefyro grybas“, „japoniškas grybas“ ir panašiai. Jis panašus į elastingus šviežius grūdėtosios varškės gabalėlius, kurie yra baltos perlamutro spalvos. Šiam grybui patinka maitintis pienu. Du arbatinius šaukštelius grybo reikia užpilti 200- 250 g kambario temperatūros pieno ir palikti pastovėti 24 valandas. Paviršiuje atsiras tirštas sluoksnis, kuriame yra grybas. Dabar šią substanciją laikas per sietelį nukošti į stiklinę ir gėrimas yra paruoštas vartoti.
Norint atnaujinti kitos gėrimo porcijos gamybą, kefyro grybą po nukošimo švaraus šalto vandens srove reikia nuplauti nuo surūgusio pieno likučių. Vėliau grybas vėl dedamas į stiklainį ir užpilamas pienu.
Kefyro grybo kilmės istorija yra dar labiau miglota nei arbatos grybo. Šio liaudies vaisto gerbėjai mano, kad receptą mes paveldėjome iš tolimo ir paslaptingo Tibeto. Na, o kaip ir visiems kitiems geriems iš Tibeto kilusiems dalykams, kefyro grybui priskiriamos magiškos savybės.
Aistringi šio gėrimo šalininkai mano, kad kefyro grybas yra unikalus vaistinis preparatas, padedantis kovoti su alergija, hipertenzija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Jo vartojimas normalizuoja žarnyno mikroflorą ir nesunkiai sumažina svorį nutukimo atveju. Gydant dizenteriją jis veikia kaip antibakterinis preparatas.
„Grybo kefyras“ pasižymi bendru sveikatą stiprinančiu poveikiu, normalizuoja medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, gerina atmintį ir dėmesingumą. Kai kurie žmonės netgi tvirtina, kad ieškantiesiems naujų afrodiziakų šis gėrimas gali pakeisti „Viagrą“, nes gerokai padidina lytinį aktyvumą. (Beje, mano pažįstami kefyro grybo užpilą vakare vartoja maistui, o ryte juo prausiasi. Matyt, ne be reikalo).
Nepradėsime jūsų įtikinėti, kad visa tai yra šventa tiesa, bet abejoti tuo, kad yra priežasčių šiuo preparatu džiaugtis, tikriausiai neverta. Kefyre, gautame paprastą pieną rauginant tibetietišku kefyro grybu, yra žmogaus organizmui gyvybiškai svarbių elementų: vitaminų A, B1 (tiamino), B2 (riboflavino), B6 (piridoksino) ir B12 (kobalamino), kalcio, geležies, jodo, cinko ir folio rūgšties.
Ryžio vergai
Ryžio grybas, kaip ir jo „giminaičiai“ arbatos ir kefyro grybas, vadinamas įvairiai: „jūros ryžis“, „jūros grybas“, „indiškas ryžis“, „kiniškas jūros ryžis“ ir „gyvasis ryžis“. Jis gaminamas džiovintų vaisių pagrindu ir iš tiesų primena ryžio grūdus. Antpilo paruošimo receptas neišsiskiria ypatingu sudėtingumu. Į litro talpos stiklainį įdedami 4 valgomieji šaukštai ryžio grybo ir 10-15 besėklių razinų.
Vietoj razinų taip pat galima panaudoti abrikosus, imbierą, džiovintas slyvas ir kitus džiovintus vaisius. Cukraus tirpalas ruošiamas atskirai: viename litre filtruoto šalto (nevirinto) vandens ištirpinami du valgomieji šaukštai cukraus. Cukrus turi visiškai ištirpti. Po to ryžio grybas užpilamas cukraus tirpalu ir paliekamas stovėti vieną-dvi dienas toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.
Skystis į švarų indą nukošiamas per sietelį arba 4 marlės sluoksnius, o džiovinti vaisiai išmetami. Nukoštas „jūros ryžis“ praplaunamas kambario temperatūros geriamuoju (filtruotu) vandeniu, nuo jo atskiriami 4 valgomieji šaukštai ir „įkraunama“ nauja porcija. Gėrimą rekomenduojama saugoti šaldytuve ne ilgiau 48 valandų.
Medžiagų apykaitos ir kepenų veiklos gerinimas, arterinio kraujospūdžio mažinimas, druskų sąnariuose tirpinimas, inkstų, tulžies ir šlapimo pūslės akmenų šalinimas bei pagalba sergant radikulitu ar jaučiant silpnumą kojose – tai žadama šio grybo vartotojams.
Cheminė gėrimo sudėtis ganėtinai sudėtinga: įvairios organinės rūgštys, sudėtingi eteriniai junginiai, aldehidai, alkoholiai, vitaminai, riebalai, dervos ir įvairūs fermentai. Ir norint apsispręsti – gerti ar negerti, auginti ar neauginti – reikia gerai ištirti šių medžiagų įtaką jūsų organizmui ir jo ypatybėms. Geriau – padedant specialistams.
Kodėl grybai?
Grybų mikroorganizmų antpilai populiarūs ne tik Rusijoje. Pavyzdžiui, JAV gėrimas, gautas fermentuojant arbatos grybu, dar vadinamas „Kombucha Tea“, turi gausybę gerbėjų. Verslios įmonės netgi gamina šį gėrimą pardavimui. Pavyzdžiui, bendrovė „Golden Temple“ gamina visą Kombucha arbatos liniją prekiniu „Yogi Tea“ pavadinimu. Šioje linijoje yra gėrimai iš juodosios arbatos, žaliosios arbatos koncentratas, „organikas“ bei arbatos grybo ekstrakto koncentratas kapsulių pavidalu.
Tuo tarpu Rusijoje antpilų gamybos pramonė taip ir liko vystoma tik už savų namų durų. Anksčiau grybai buvo perduodami ar parduodami tik iš rankų į rankas, tarp pažįstamų žmonių. O dabar įvairiuose tinklalapiuose, ypač – bloguose, rašančiuose sveikatos tema, gausu pasiūlymų įsigyti arbatos, kefyro ar ryžio grybą – mokamai ir nemokamai. Bet ne viskuo, kas siūloma internetu, verta šventai pasitikėti. Pavyzdžiui, vietoj kefyro bakterijų neretai parduodamos paprastos bifidobakterijos iš vaistinės.
Oficialioji medicina nepatvirtina, bet ir neneigia arbatos, kefyro ir ryžio grybų antpilų vartojimo naudos. Bet kalbant apie stebuklingas gydomąsias tokių antpilų savybes, turbūt geriausia būtų vadovautis sena taisykle: „Jei tikite, vadinasi, ir poveikis bus“.
Medikų požiūris į „grybų kompotus“, taip pat ir tokių simpatiškų arbatos grybų sporų, yra nevienareikšmiškas, rašo mail.ru.
Dietologė Tamara Popova mano, kad nors griežtų kontraindikacijų grybų antpilų vartojimui nenustatyta, juos derėtų vertinti atsargiai. Ypač žmonėms, kurie turi problemų su virškinimo trakto rūgštingumu bei kepenų veikla. Reguliarus grybų antpilų vartojimas gali sukelti pavojingą rūgšties perteklių organizme. Tuo pačiu šios liaudiškos gydymo priemonės puikiai tinka organizmui valyti.
Dietologas ir gastroenterologas Valerijus Sergejevas iš estetinės medicinos klinikos „Telos Beauty“ priduria, kad grybų antpilai pasižymi antiseptinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Bet jie jokiu būdu negydo, o tik gali pagerinti organizmo gebėjimą regeneruotis ir stiprėti. Šis medikas rekomenduoja būtinai pasikonsultuoti su savo gydančiu gydytoju ir tik po to ragauti gėrimus, gautus veikiant įvairiomis grybų kultūromis, ypač jei sergama tokiomis ligomis, kaip opaligė bei gastritas.
