Taip pat skaitykite Oda nekalta dėl veido senėjimo
Veido proporcijos
Anot Natalijos Osmininos, tarptautinės veido fitneso mokyklos prezidentės, knygų apie veido atjauninimo teoriją ir praktiką autorės, sukūrusios rankomis atliekamų pratimų metodą (revitonica), pagrindinis bet kurio veido vertinimo parametras yra jo harmoningos proporcijos: vidurinė veido dalis turi būti tokio pat aukščio kaip ir apatinė a=а (1 paveikslėlis). Taip pat pagal idealias veido proporcijas, apskaičiuotas dar Leonardo da Vinčio, atstumas tarp apatinės lūpos ir smakro turi būti vienoje linijoje su apatinio žandikaulio kampu (2 paveikslėlis.), kuris turi sudaryti 100-110 laipsnių kampą.
Jeigu atidžiai pažiūrėsite į vyresnių moterų veido profilį po plastinės operacijos, pamatysite, kad nors apatinio žandikaulio linija yra gana aiški, daugumos jų veide ji leidžiasi iš karto žemyn nuo ausies prie pasmakrės (3 paveikslėlis). Tai galima paaiškinti tuo, kad chirurgas pašalino pasekmę, ištempęs nereikalingą odą, bet nepašalino jos atsiradimo priežasties, pasireiškiančios deformuotais, džiūvančiais raumenimis.
Kuo vyresnė moteris, tuo labiau jos žandikaulio linijoje nyksta jaunystės kampas, keičiasi veido bruožai, prasideda kaulų ir raumenų deformacija. Daugeliu atveju šie nemalonūs pasikeitimai mūsų veide aktyviai pradeda reikštis sulaukus 40-45 metų amžiaus. Šis procesas priklauso nuo raumenų būklės, bet ne nuo mimikos, o nuo kramtomųjų, kurie tiesiogiai susiję su mūsų kaukole.
Kramtomieji raumenys nuo mimikos raumenų skiriasi tuo, kad jie, kaip ir kūno raumenys, dviem galais tvirtinasi prie kaulų (mimikos – vienu galu prie kaulo, kitu prie odos), kadangi atlieka mūsų žandikaulio judinimo funkciją (mes išsižiojame, atkišame žandikaulį į priekį, pasukame į šoną). Nuo kramtomųjų raumenų grupei priskiriamų raumenų būklės – susispaudimo ar išsitempimo priklauso kaip deformuosis veidas ir koks bus jo senėjimo tipas, lemsiantis veido blogėjimą. Būtent viršutinio ir apatinio žandikaulių susijungimo vieta yra pagrindinė vieta, kuri keičia veido bruožus.
Du veido senėjimo tipai
Pats tipiškiausias mūsų veido senėjimo tipas (Pirmas tipas, 4 paveikslėlis) pasireiškia spazmuotu kramtomuoju raumeniu. Jam spazmuojantis prarandamas jaunystės kampas, atsiranda daugybė apdribimų. Kramtomasis raumuo pasislenka aukštyn link nosies ir taip formuojasi nosies – lūpos klostės, „voko – skruosto“ siena. Veidas pradeda ilgėti, smakras nusileidžia žemyn. Atsiranda klostės, besileidžiančios nuo burnos kampučių ir apatinės veido dalies apdribimai, taip vadinamos „atvypusios lūpos“, „buldogo skruostai“, „žiurkėno skruostai“. Veidas atrodo išvargęs, išsekęs.
4
Patikrinus veido proporcijas (1 paveikslėlis) pamatysime, kad apatinė veido dalis tapo trumpesnė už viršutinę. Pirmas veido senėjimo tipas – tai natūralus senėjimo tipas, būdingas daugeliui (80%) žmonių. Pagrindinė jo priežastis – stresai ir kitos psicho-emocinės įtampos.
Retesnis, būdingas 15 procentų žmonių yra antras senėjimo veido tipas (5 paveikslėlis), visiškai priešingas pirmajam. Čia atvirkščiai, veidas sutrumpėja, traukiasi link centro. Žandikaulis „keliauja“ į priekį ir aukštyn, smakras riečiasi link nosies, o nosis savo ruožtu leidžiasi ir veržiasi link smakro.
Su amžiumi veidas primena “bobutės-ežiuko” veidą, o su metais žiedinio burnos raumens hipertonusas, kuris visada lydi šį senėjimo tipą, tik didėja, šio raumens maitinimas sumažėja ir visa ši sritis vis labiau sukrenta gilyn. Pačios lūpos vis plonės ir neteks putlumo, o spazmuotas smakras riesis į viršų ir bus nusėtas raukšlių.
Šiuo atveju veido proporcijos (1 paveikslėlis) taip pat bus pažeistos tik kitaip: viršutinė dalis bus trumpesnė už apatinę. Tokia deformacija reiškiasi jau jaunystėje, o tai reiškia, kad prasideda nuo gimimo. Aišku, kad čia kalti ne stresai, veikiantys kramtomuosius raumenis, bet gimimo traumos ir/arba patologinis gimdymas. Taigi, gauta “su palikimu” mūsų galvos forma, kuri, deja, ne visada mus džiugina „plokščiu“ pakaušiu ar kokiu kitu kaukolės defektu, visiškai gali būti dėl šių dviejų priežasčių, o ne tik dėl genų.
Šias savo galvos savybes žino kiekviena moteris (atsižvelgia į jas rinkdamasi šukuoseną), bet mažai kuri susimąsto, kad ir veido bruožus ir tam tikrą senėjimo tipą taip pat lemia ne tik genai be ir gimdymo traumos ar patologijos.
Aišku, yra ir tokių, kuriems pasisekė labiausiai. Tai labai mažas procentas žmonių, kurių kaukolės forma nežymiai keičiasi. Tokiu atveju raumenys mažai deformuojasi ir šie žmonės iki pat senatvės išsaugo savo veido bruožus. Deja, tokių laimingųjų nedaug - apie 5 proc. Likusiais atvejais mes visi tampame veido deformacijų įkaitais.
Konstrukcijų harmonija – tai raktas į jų tinkamumą darbui, mūsų veido bruožų harmonija – tai raktas į ilgą jaunystę. Jei palygintume, tarkim, namo konstrukcijas, tai matytumėme, kad vieni namai stovi dešimtmečius, šimtmečius, kiti suyra dar nespėjus jų priduoti eksploatacijai. Aišku ir be specialistų paaiškinimo, kad reikalas ne tik senstančiose medžiagose, bet ir projektuotojų bei statybininkų klaidose.
Pavyzdžiui, nosies – lūpos klostės atsiranda labai anksti (net paauglystėje), tačiau tokiame amžiuje dar nesiskundžiame prasta odos būkle, todėl ši problema užsiglaisto, o mūsų intuityvi reakciją į jauną amžių užburia, todėl dažniausiai mes pražiopsome jų atsiradimo pradžią.
Kita vertus, tai lengva patikrinti paprasta šypsena. Šypsantis skruostai turi pakilti į viršų link smilkinių, nedidinant klosčių šalia nosies. Jei jau yra susiformavusios nosies – lūpos klostės, šypsantis skruostai judės link nosies, dar labiau padidindami šias klostes.
Taip pat skaitykite Įdomūs faktai, dėl ko veide atsiranda raukšlių
