Tačiau iš tiesų tokia praktika sukelia rimtų pavojų sveikatai ne tik mergaitėms ir moterims, bet ir jų vaikams, apskritai nėštumui.
Apipjaustymas, paprastai atliekamas 4-8 m. mergaitėms, neretai vyksta ne ligoninėje, o tiesiog namuose – tai atlieka mamos ar senelės, ir dažnai nepakankamai dezinfekuotu įrankiu, kuriuo gali tapti, pavyzdžiui, paprasta stiklo šukė. Tai, kas lieka po procedūros, susiuvama šiurkščiais siūlais, paliekant visai mažą (kartais vos degtuko dydžio) angą natūraliems procesams vykdyti.
Iš viso pasaulyje gyvena 100-140 mln. vaikystėje sužalotų moterų. Kasmet pasaulyje sužalojama apie tris milijonus mergaičių – daugiausia Afrikoje, iš viso 28 valstybėse šiame žemyne, bet migrantų bendruomenės taip mergaites luošina ir gyvendamos kitose valstybėse.
Neseniai Pietvakarių Kenijoje apie 300 mergaičių, norėdamos išvengti apipjaustymo, pabėgo iš namų ir pasiprašė prieglobsčio bažnyčioje. Kenijoje mergaičių apipjaustymas uždraustas, tačiau kai kuriose vietose jis vis dar atliekamas kaip mergaitės iniciacijos į moters amžių ceremonijos dalis.
Tai nusikaltimas
Moters genitalijų žalojimas (MGŽ) Egipte parlamento įteisintas kaip nusikaltimas, už kurį galima būti baudžiamu nuo trijų mėnesių iki dvejų metų kalėjimo bausme ar pinigine bauda. Taip gyventojų sąmonėje gyvuojanti norma yra verčiama nusikaltimu.
Briuselyje susitinkame su Mona Hassan Amin, „Children at Risk“ programos prieš Moterų genitalijų žalojimą Egipte koordinatore. Anot jos, tokie atvejai, kai MGŽ atlikę gydytojai yra nubaudžiami ir apie tai plačiai nušviečia šalies žiniasklaida, stipriausiai paveikia visuomenę.
Kad ir dvylikametės mergaitės Boudour mirtis MGŽ operacijos metu 2007-ųjų birželį, sukrėtusi visą šalį.
„Tą įvykį plačiai nušvietė tiek spausdintinė žiniasklaida, tiek Egipto televizija, o galiausiai operaciją atlikusiam gydytojui buvo skirta bausmė. Dalis žmonių Egipte juk nemoka skaityti, todėl televizijos įtaka propagavimo prieš MGŽ procese yra labai didelė“, - sako Mona Hassan Amin.
Neremia nei islamas, nei krikščionybė
Besistengiant kuo įmanoma labiau sumažinti taip luošinamų mergaičių skaičių Europos Komisija kartu su UNICEF Egipte vykdo projektą, kuriuo siekiama pakeisti mitus apie MGŽ: šimtai Egipto savanorių dirba atskirose bendruomenėse, prisideda ir šalies vyriausybė bei įvairios vyriausybinės ir nevyriausybinės institucijos.
Siekiama pakeisti ne pavienių asmenų ar šeimų, o visos bendruomenės nuostatas. Nes pavieniai žmonės bijo būti išjuokti, ar net užsitraukti aplinkinių prievartą ir smurtą. Stengiamasi informacijos sklaidai įtraukti įtakingiausius bendruomenių narius – grupių lyderius, mokytojus, motinas, akušeres, vyrus ir daktarus – galinčius paremti šeimas, nusprendusias atsisakyti MGŽ.
„Labai sudėtinga išaiškinti žmonėms, koks šis paprotys yra beprasmiškas ir žalingas. Daugelį dešimtmečių visuomenė vartojo visuomenei priimtinus terminus, tokius kaip „mergaitės apvalymas“, kurie teisino šį paprotį. Todėl iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad visiškai neįmanoma pakeisti šios nuostatos. Tačiau labiausiai įrodinėjant žmonėms padeda tas faktas, kad nei islamas, nei krikščionybė tokios praktikos neremia.
MGŽ daugiausia propaguojamas lokalių religinių lyderių,“ - teigia viena šioje programoje dirbančių jaunų egiptiečių merginų.
Tyrimai rodo, kad tėvų išsilavinimas turi labai didelę įtaką tam, ar jie savo mergaitei leis atlikti MGŽ – kuo tėvai daugiau išsilavinę, tuo mažesnė tikimybė, kad jie ryšis taip žaloti savo dukterį.
Projektas Egipte pradėtas vykdyti 2003-aisiais 60 kaimų šešiose provincijose Aukštutiniame Egipte ir dabar išsiplėtė iki 120 kaimų 10 provincijų (iš viso jų Egipte - 26).
Kaip DELFI teigė „Children at Risk“ programos prieš Moterų genitalijų žalojimą Egipte koordinatorė, nors matyti, kad mažėja mergaičių, kurių tėvai ryžtasi jų lytinių organų žalojimui, skaičius, tai vis dar ilgas procesas.
