Neužginčijama tiesa, jog, rinkdamiesi natūralius ar ekologiškus, cheminės pramonės nepaliestus produktus, mes padedame savo mažiesiems pajausti tikrąjį maisto skonį.
Pažindindami su viso grūdo produktais, kartu jų organizmus aprūpiname iš pačios gamtos su sveikais produktais gaunamų mineralinėmis medžiagomis, aminorūgštimis, vitaminais, skaidulinėmis medžiagomis. Reiktų manyti, kad tai yra daug geriau nei duoti vaikui sintetinių vitaminų. Tačiau ar tikrai jautrų organizmą mes sugebame apsaugoti?
Vienareikšmio atsakymo tikrai nėra, nes net ir sintetiniai priedai traktuojami kaip alergenai. Bet pabandykime paieškoti mažiau blogesnių.
Pradėkime nuo įprastos senosios mitybos piramidės, kurios apačioje buvo nuo šešių iki vienuolikos porcijų grūdų. Tačiau „neapdoroti grūdai“, mityboje taip vertinami dėl savo išorinio sluoksnio sėlenų, iš tiesų didžiąja savo dalimi (apie 80 proc. viso grūdo) sudaryti iš krakmolingos dalies, kuri naudojama įvairiems kepiniams gaminti.
Taip, grūdai suteikia įvairovės ir masės maistui, tačiau jie ne tik nėra geriausias maistingųjų medžiagų šaltinis, palyginti su kitais maisto produktais, bet ir galimas alergenų šaltinis. Antai gliutenas (liet. glitimas), vienas iš alergiją sukeliančių baltymų stipresnės ir silpnesnės formos yra natūraliai randamas kviečių, rugių, miežių, avižų ir jų išvestiniuose produktuose.
Gliuteno sensibilizacija plačiau aprašyta skiltyje „Virškinimo organų alergija maistui“. Taip pat reikia nepamiršti, kad valgyti vienus grūdų patiekalus – sunku, nes jie yra beskoniai. Todėl maisto pramonė stengiasi įtikti mūsų vaikams, siūlydama cukruotus sausus pusryčius, sausainius su įvairiais glaistais, sluoksniuotas bandeles ir pan.
Pageidautinas ilgas produktų tinkamumas vartoti, papildomos sudedamosios dalys šalia pažeria ir netikėtų priedų, kurie gali išprovokuoti papildomų nepageidaujamų reakcijų, Tačiau, atidžiai skaitant gaminių sudėtis etiketėse, reikėtų vengti ne tik alergiją sukeliančių produktų, bet ir žemiau išvardintų sintetinių maisto priedų.
Eikime į antrą piramidės „aukštą“ – rasime daržovių ir vaisių. Sintetinių priedų šviežiose daržovėse turbūt nerasime, bet nerimą gali kelti derliui didinti naudojami nitratai. Kenksmingų sintetinių priedų apstu saldžiuose gaiviuose gėrimuose. Bet jų išvengti nėra taip ir sunku, nes juos galima pakeisti geriamuoju ar mineraliniu vandeniu, šviežių vaisių sultimis. Tai tinka sveikiems. O alergiškiems? Pasvarstykite patys, kas pakenktų labiau: stiklinė išspaustų apelsinų sulčių alergiškam citrusiniams vaikui ar tiesiog stiklinė limonado?
Ir pagaliau „trečiasis“ aukštas – gyvūninės kilmės produktai: pieno, mėsos, kiaušinių, žuvies gaminiai. Turbūt šioje dalyje daugiausiai naudojami maistiniai priedai, pagerinantys gaminio skonį, spalvą, galiojimo laiką, tirštumą. Tačiau juose yra ir daugiausia termiškai „nežūstančio“ alergiją sukeliančio baltymo. O tai augantį organizmą veikia stipriausiai.
Nors vis tenka išgirsti apie jautrumą maisto priedams, tačiau kol kas moksliniais tyrimais įrodyta tik alergija sulfitams. Pastarųjų galima rasti, pavyzdžiui, vynuose, ant kurių butelių kartais būna užklijuoti ir įspėjamieji lipdukai. Tai neaktualu vaikučių mityboje, bet reikia prisiminti, kad sulfitų galima rasti ir natūraliai pomidoruose, lašišoje, svogūnuose.
Sulfitai jautriems žmonėms gali sukelti ir odos bėrimus, kvėpavimo sutrikimus ar net anafilaksinį šoką. Nors alergija sulfitams nėra labai paplitusi, tačiau ji gerokai dažnesnė tarp sergančiųjų astma.
Pateikiame keletą maisto priedų, kurie gali sukelti nepageidaujamų organizmui reakcijų:
• Sintetiniai dažikliai sukelia įrodytas alergines reakcijas (tartrazinas E 102, raudonasis E 124, eritrozinas E 127), kuriose dalyvauja specifiniai IgE antikūnai. Tartrazinas dažnai sukelia kryžmines reakcijas asmenims, hiperjautriems aspirinui, nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo ir kai kuriems vaisiams.
• Konservantai, pasižymintys antimikrobiniu poveikiu (benzoinė rūgštis E 210 ir natrio benzoatas E 111), vartojami gaminant gėrimus, sirupus, alų, jų yra raudonose uogose; jie sukelia nepageidaujamas reakcijas.
• Natrio nitritas (E 250), vartojamas sūdant ir konservuojant mėsą, padidindamas žarnyno pralaidumą, sukelia nepageidaujamas reakcijas.
• Sulfitai (E 220–226) vartojami džiovintiems vaisiams apdoroti, gaminant vynus, alų, apdorojant salotų mišinius, gaminant kai kuriuos vaistus, gali sukelti net alergines reakcijas, dalyvaujant antikūnams IgE. Taip pat sulfitai gali sukelti odos paraudimą ir net šoką.
• Kai kurie antioksidantai (butilhidroksianisolas BHA – E 320, butilhidroksitoluenas BHT E 321), vartojami gaminant aliejų, kramtomąsias gumas.
• Lecitinas E 322 vartojamas gaminant kreminius desertus, sausainius, tešlą picoms, majonezą, grietinėlę kavai, kūdikių maistą. Sergantieji migrena, turintieji polinkį į alergines reakcijas, jų turėtų vengti. Šiandien JAV vyrauja nuomonė, kad alergiškų sojos pupelėms asmenų per pastaruosius 6 metus padaugėjo dešimt kartų. Sojų lecitinas – plačiai paplitęs alergenas, daugiau kaip 30 000 produktų vartojamas kaip emulsiklis, stabilizatorius, antioksidantas ir rudas dažiklis.
• Tokoferolis E 306 dažniausiai gaminamas iš sojų aliejaus, ir alergiškiems sojai asmenims taip pat reikėtų tai prisiminti.
• Natrio kazeinatas provokuoja alerginio uždegimo paūmėjimą žmonėms, įjautrintiems karvės pieno baltymams.
• Natrio glutamatas E 621 – tai gliutamino rūgšties druska. Ji yra skonio stiprinimo medžiaga. Gliutamino rūgštis yra svarbi smegenų medžiagų apykaitai. Amerikiečių literatūroje rašoma, kad gliutamatai sukelia astmą, migreną ir alergines reakcijas. Tai sausų sriubų, gatavų patiekalų, padažų, majonezo, konservų, kepinių, įvairių gėrimų skonio manipuliacijų priemonė.
• Amerikos vaistų ir maisto administracija (FDA) dar 1995 m. nustatė ryšį tarp suvalgyto maisto, kuriame yra glutamatų, ir sveikatos sutrikimų – galvos skausmų, pykinimo, nervingumo, dirglumo, bronchų spazmo.
• Sergantiesiems migrena ir bronchų astma reikėtų prisiminti, kad nuo saldiklių ir gliutamatų jų sveikatos būklė gali sutrikti.
• Enzimas papainas E1101, naudojamas mėsai minkštinti ir marinuoti, gaminant alų, aktyvuodamas komplemento sistemą, gali sukelti alergines reakcijas.
Kai kurie dirbtiniai saldikliai (pavyzdžiui, polioliai sorbitolis, manitolis) gali sukelti pilvo pūtimo, dujų kaupimosi ir viduriavimo simptomus. Šios rūšies saldikliai dažnai naudojami becukriuose konditerijos gaminiuose ir becukrėje kramtomojoje gumoje.
Virti, konservuoti, kepti alergiją sukeliantys produktai
Kai kam iškyla klausimas, ar termiškai apdorotas baltyminis maistas nebesukels alergijos. Tiesa ta, kad suskaidyti baltymai nebebus pavojingi, tačiau ne visi baltymai šildomi suskyla. Pvz., gyvulinės kilmės baltymai (esantys kiaušiniuose, mėsoje, piene) yra atsparūs karščiui, todėl, šildant tokį maistą, alergija neišnyks. Kita vertus, daugelis augalinės kilmės baltymų (esančių vaisiuose ir daržovėse) šildomi suskyla ir praranda savo pirmines savybes, todėl daugelis žmonių, alergiškų žalioms daržovėms, toleruos jas termiškai apdorotas (pvz., virtas).
Taigi, ruošdami valgį alergiškam vaikui, atminkite:
• verdamos daržovės ir vaisiai dažnai praranda alergiją sukeliančias savybes,
• dauguma žuvies, mėsos, jūros gėrybių, kiaušinių, grūdų alergenų yra atsparūs temperatūros poveikiui,
• nuo gaminimo būdo priklauso produkto alergiškumas, pvz., skrudinti žemės riešutai labiau kelia alergiją nei virti,
• dažniausiai nepageidaujamas reakcijas suteikia šviežios ar šaldytos raudonos spalvos uogos ir vaisiai. Todėl vartokite nesukeliančias alergijos baltas uogas arba raudonąsias apvirkite.
