Neseniai iš Prancūzijos parsisiųstas švarkelis kaip ant plataus suolo gulėjo ant mano užpakalio, kuris, rodos, gyveno savo gyvenimą... Aš buvau tokia didelė, jog akimirką užsimerkiau ir pabandžiau įsivaizduoti, ką jaučia mano vyras, sakydamas „Aš tave myliu visokią“... Meluoja? Pataikauja? Bando įtikti ir išvengti mano ašarų?
Pagimdžius savo mergytę, ligoninėje palikau ne tik per nėštumą priaugtus septynis kilogramus, bet dar kelis „magaryčių“. Maitindama mažylę, pirmuosius mėnesius labai stebėjau savo maistą, nes dukrelė buvo alergiška. Tačiau praėjus geriems trims mėnesiams, paleidau vadžias ir ... pradėjau ėsti.
Nebijau šio žodžio, nes tiek ir tokio maisto nereikia net trims žmonėms per dieną. Picos, kebebai, kepta duonytė su sūriu... Lepinausi. Visą gyvenimą skaičiavusi kiekvieną į burną dedamą kąsnį ir tik truputį atsipalaidavus po santuokos, tada aš leidau sau viską.
Mano kūno polinkis kaupti kalorijas net iš vandens ir lėta medžiagų apykaita rezultatų laukti neprivertė. Tą rugsėjo dieną svarstyklės parodė 98 kilogramus – buvau per kruopelę nuo siaubingojo ŠIMTO.
Ir štai dabar apsidairau. Sveriu 25 kilogramais mažiau. Mano šaldytuve – tik sveiki, švieži ir liesi produktai. Dukra ir vyras priprato pusryčiams valgyti košę: jie – su pieneliu, sviestu, uogiene ar kalakutiena, aš – su daržovėmis ir garstyčiomis. Mūsų namuose kremus pakeitė taukmedžio sviestas, dingo saldumynai – atsirado džiovinti vaisiai, išnyko čipsai – atsirado pilni dubenėliai riešutų.
Kiaulieną pakeitėm į vištieną, dievinam kalakutienos patiekalus, garų puode nuolat ruošiam žuvį ir daržoves. Pati prigaminau prieskonių mišinių, sudžiovinus morkytes, svogūnus, prieskonines žoles. Palangė nuolat nukrauta vazonėliais su bazilikais, pipirnėm, svogūnų laiškais ir rozmarinais. Mažoji, pasirodo, dievina salierus.
Žinau, kad tai ilgas ir sudėtingas kelias. Nebūčiau jo nuėjus be savo trenerio, šeimos ir draugų palaikymo. Tiesa sakant, aš juo dar einu. Ir kalba ne tik apie svorio metimą suderinus mitybą. Svarbi mano savijauta, mano odos švytėjimas, laimė ir pasididžiavimas sutuoktinio akyse, mano noras kurti ir nuolat po nosimi niūniuoti: It's a wonderful, wonderful life...
O aš? Aš tiesiog laiminga. Mano tuoj antrąjį gimtadienį švęsianti mažylė, tikiu, didžiuojasi savo mama. Grįžo noras puoštis, koketuoti, rūpintis savimi, tapau pretenzinga jauna moterimi. Man nuolat reikia manikiūro, vizitų pas kirpėją. Ir žinot ką? Nuostabiausias jausmas – šypsotis...
Greta
Tai konkurso „Ką padarei, kad gyventum sveikiau?“ dalyvio rašinys. Dalyvauk konkurse ir TU! Laimėk rinkinį „ARVI KALAKUTAI“ produkcijos.
