Kankinausi visą naktį ir, atsikėlusi ryte, prižadėjau visiems, o svarbiausia sau, kad daugiau jokių nuklydimų (net kelių tūkstančių žmonių rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti mano parklupimams sudėtingame kelyje) – tik sveikas gyvenimo būdas.
Su sveiku gyvenimo būdu morališkai, dvasiškai, psichologiškai, fiziškai ir visaip „–iškai“, kovoju jau seniai, dar nuo studijų laikų, kai gyvenau su sveiką gyvenimo būdą propaguojančia kambarioke. Tada buvau kūda kaip dviratis (tik nemanykite, kad dabar esu persivalgiusi ir vos bepaeinanti), pikta kaip alkanas liūtas narve, nuo sporto vos bepavelkanti kojas, tačiau gyvenanti sveikai.
Kaip mes supratome tą žodžių junginį „gyventi sveikai“? Tuoj paaiškinsiu: kalnai daržovių, šūsnis vaisių, glėbiai visokių grūdų ir sportas. Ilgai neištvėriau ir leidau sau slapčiomis nuo kambario draugės pasimėgauti gabalėliu pyrago, plytele šokolado, porcija ledų, traškios vištienos gabalėliu... Ir žinote ką? Velniop tą sveiką gyvenimo būdą, pagalvojau. Kodėl turiu plėšytis ir atsisakyti visko, kas skanu ir teikia malonumo? Kaip sakoma, juk gyvename tik vieną kartą.
Nuolat grįžtu ir nuolat nutolstu nuo sveikos gyvensenos. Ko tik nedariau ir nedarau, kad tik būtų gerai ir sielai ir kūnui. Juk sveikame kūne – sveika siela. Vieną gimtadienio rytą vyras padovanojo lanką. Ne tą plastmasinį ir masažuojantį, o geležinį. Negaliu skųstis – pati išsirinkau šią praktišką dovaną. Juk kuo sunkesnis lankas, tuo geresnis sportas ir greitesnis rezultatas (o šventas naivume!). Kantriai savo lanką sukau mėnesį, derinau su pasivaikščiojimais vakarais ir suvalgomo maisto kalorijų skaičiavimu. Po mėnesio mečiau.
Kam taip kankintis? Gyvenu dėl savęs. Man visiškai neįdomu, ką mano kiti. Ir tikrai nenoriu gyventi pagal kitų žmonių sukurtus gyvensenos standartus: žaliavalgystė, joga, meditacija, ekologiškas maistas, sportas, dietos ir kt. Visi žinome, prie ko priveda pastarasis „gyvenimo būdas“.
Pavasaris, pats geriausias metas pasirūpinti savo organizmu ir sveikata. Įrašyta fitneso treniruote kompiuteryje pasinaudojau tik savaitę. Pasiteisinimas kitiems ir sau: mano dabartinis gyvenimo tempas yra įtemptas (o kaip kitaip pasiteisinsi, kai visiems anksčiau laiko apsiskelbi? Visi suprantamai palinksėjo ir daugiau nieko nebeklausinėjo). Niekur nespėju, o dar čia sportas... Palauks geresnių laikų.
Vyras nupirko dviratį ir tarė: „Brangioji, pradėsime sveikai gyventi. Sportuosime, važinėsime dviračiais, valgysime tik sveiką maistą.“ Pritariamai linksėjau galvą. Gera mintis. Kieme jau šilta, nebėra sniego – pats tas važiavimas dviračiais. Bet šią mintį jau veju šalin. Net kartais piktai pašnairuoju į kampe stovintį dviratį ir nenoriai laukiu tų dienų, kada reikės minti. Bet dar ne šiandien, ne rytoj, gal... gegužį...
Šiandien vadovaujuosi šia taisykle (gal ne visiškai griežtai, bet visgi vadovaujuosi): pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui. Gal todėl nesąmoningai pusryčius sukemšu jau vyrui išėjus, pietauti visada einu su kolege (bet šiukštu nesidalinu. Dar ko! Aš juk alkana nesėdėsiu.), o vakarienę darau tik vyrui (na, jis – ne priešas. O ką daryti, kai priešų neturi). Į darbą einu ir grįžtu iš jo tik pėstute. Ne todėl, kad aš taip noriu, bet todėl, kad taupau – nereikia pirkti nuolatinio. Dabar pagalvoju: galiu juk šį ėjimą įrašyti į bandymų sveikiau gyventi sąrašą.
Kokio ilgumo tas sąrašas bus, parodys laikas. Galiu pasakyti, kad gyvenčiau, sveikai darau viską (aš vis dar ieškojimo ir bandymų kelyje. O tai jau labai didelis pliusas), bet kartu ir nieko. Žinau, pasakysite, kad neturiu valios. Gal ir taip. Bet jei man šiandien gerai, aš džiaugiuosi gyvenimu. Kam kankinti save.
Sakysite, kad tai ne savęs kankinimas, o gyvenimo būdas? Gal. Bet aš tikrai nežadu atsisakyti malonumų, nes nežinau, kokį išbandymą gyvenimas atsiųs rytoj. Tačiau slapta sau linkiu atrasti tinkamą sveiko gyvenimo būdą.
Agnė
*****
Tai konkurso „Ką padarei, kad gyventum sveikiau?“ dalyvio rašinys. Dalyvauk konkurse ir TU! Laimėk rinkinį „ARVI KALAKUTAI“ produkcijos.
