Pasvarstymai apie alkoholį, gyvenimą ir gyvenimą be alkoholio
Po maždaug pusės metų atsitiktinai susipažinau su dar vienu tokiu keistuoliu. Pasiūlė man alaus, pats užsisakė tik giros, mat alkoholio negeria. Nusijuokiau. Nepatikėjau. Deja, nemelavo. Turi tam svarbią priežastį – cirozę. Ir kaip jis gyvena be alkoholio? Paprastai. Jam neskauda, kai kiti geria, nes žino, kad jam keli gurkšniai gali būti lemtingi. Man tas negresia, aš gi nedurna.
Buvo nepaprastai audringa studentiška vasara. Draugai, vakarėliai, koncertai ir festivaliai. Viskis, degtinė, brendis, vynas, ir aišku daug, netgi labai daug alaus. Įsimintiniausia frazė: „Bet tai kaiiiiiip gėrėm!“.
Įsimintiniausias „pagėrimas“ truko beveik savaitę. Pirmadienis – pasimatymas bare, kai iš bokalo pasidarė penki. Antradienis – vakarėlis pas draugą su daug alaus. Trečiadienis – pagirios, skambutis iš universiteto (reikia po pietų būt).
Ketvirtadienis – festivalis prasideda su daug alaus. Penktadienis – alkoholis liejasi laisvai (kaip negert, kai visi stato?) ir koncertas (o taip, koncertas!). Šeštadienis – dar daugiau alkoholio ir muzikos. Grojant paskutinei grupei, nebeturiu jėgų, todėl sėdžiu ant žolės. Pasibaigus koncertui, skambutis iš draugo, ir frazė, privertusi, atsipeikėti „turiu viskio!“. Ir kaip negert? Sekmadienį skauda kepenis. Negersiu mažiausiai mėnesį po šito.
Melavau. Gėriau jau po savaitės. Kaip negert, jei sėdi namie ir nori alaus? Susiieškai kompaniją – ir į barą.
Gėriau alaus savaitgalį? Antradienį vėl noriu. Ir kodėl taip noriu? Nenormalu taip! Viskas, važiuoju pas mamą, ten nebus alaus, nebus kompanijos, negersiu.
Ir negeriu iki šiol. Daugiau kaip pusę metų negeriu. Daugiau kaip pusę metų klausausi draugų klausimų ir priekaištų: Katastrofa! Nenormalu! Kaip tu gali negert? Paaiškink man priežastis, kurios lėmė šitokį (!) apsisprendimą? Bet gi tu neturėjai problemų su alkoholiu! Kaip čia taip sugalvojai?
Ir ką jiems atsakyt? Ką Jūs sakytumėt? Nustoti nuodytis tikriausiai išeis į sveikatą. Nors kol kas to nejaučiu. Jaučiu tik ypatingą aplinkinių spaudimą vėl išgert. O aš kartais tikrai noriu, tačiau bijau, jog tas noras nėra normalus. Ar aš priklausoma? Ar Jūs priklausomi? Kokių dar nuodų sugalvosiu atsisakyt? Ką dar padarysiu dėl sveikesnio ir tikresnio gyvenimo? Ką Jūs dėl to padarytumėt? Ar nuodytis savo noru yra normalu? Kodėl tuomet aš nenormali?
O pabaigai... Į sveikatą!
Indra
*****
Tai konkurso „Ką padarei, kad gyventum sveikiau?“ dalyvio rašinys. Dalyvauk konkurse ir TU! Laimėk rinkinį „ARVI KALAKUTAI“ produkcijos.
