Pastarieji man atrodo mažumėlę teisingesni. Todėl pakalbėkim apie sausainius. Paprastus tokius, ilgam virtuvėj prie kočėlo ir miltuoto stalvirčio neįkalinančius (negalima leist sau tokio laiko švaistymo pavasarį; nebent, žinoma, vėl netikėtai prisnigtų). Yra penki pagrindiniai tokių sausainių įsakymai:
1. Gerai įkaitink orkaitę. Jeigu skardą su sausainiais įgrūsi ten, kur temperatūra dar nepakankamai aukšta, sviestas per lėtai lydysis ir ne jis keps kepinyje, o kepinys – jame. Nieko gero.
2. Stenkis dėt vienodą kiekį tešlos ir palik didelius tarpus tarp būsimų sausainių. Skirtingo dydžio sausainiai iškepa per skirtingą laiką, todėl vieniems jau pradėjus degt, kiti gali būti dar tik pakeliui į iškepimą, ir kitos panašaus pobūdžio nelaimės. Ir žinau, kad pasiūlymas ne pernelyg intymiai sausainius skardoj dėliot neskamba ekonomiškai, tačiau tirpdamas sviestas smarkiai padidina tokių kepinių užimamą plotą, todėl jei nesinori vieno didelio *kažko* vietoj krūvos sausainių, netaupyk vietos.
3. Pamiršk kepimo laiką, kurį ką tik perskaitei recepte. Skirtingos orkaitės kepa skirtingai net ir vienodai jų valdymo rankenėles susukiojus. Vienos esti mažiau sandarios už kitas, turi skirtingus temperatūrų palaikymo režimus, etc. Sausainis – ne koks pyragas, tikimybė, kad paviršiui jau esant apetitą žadinančios spalvos, sausainis dar nebus iškepęs, konverguoja, tpfu, artėja į nulį, todėl neleisk kepinio minkštumui tavęs apgaut ir trauk skardą laukan – sausainius kietėja, traškiu ir sausainišku tampa vėsdamas.
4. Nebandyk paversti sausainio dietiniu. Gali padaryti mažiau saldžiu, šokolado gabalėlius keisti razinomis, o dalį miltų – avižomis, tačiau jokių būdu nesugalvok perpus sumažint recepte nurodyto riebalų kiekio. Toks jis užrašytas ne tam, kad kepinys meiliau nusėstų ant tavo užpakalio, o tam, kad sausainis būtų vertas sausainio vardo, t.y., būtų traškus, bet ne kietas, burnoje tirpstąs, o ne dantis laužantis.
Taip, aš sutinku, kad yra patiekalų, į kuriuos riebalų tikrai kraunama per daug, jie ten visai nebūtini ir kenkia kraujagyslių sienelėms bei talijos apimčiai. Tokius „liesinti“ ne tik galima, bet ir reikia. Tačiau jei jau kepi sausainius, būk toks mielas ir malonus, figūra rūpinkis ne mažindamas sviesto kiekį, o įjungdamas saiką, kai ateina laikas valgyt.
5. Kepk ir dalinkis. Labai baisus dalykas yra leisti visokiems darbams ir/ar reikalams atimt pavasarį, saulę ir bendravimą. Pasaulis nesugrius, jei kartais pasiimsi petraukėlę, pažadu.
***
Įtariu, kad kiekvienas, sausainių kepimą namuos propaguojantis, turi savo avižinių sausainių receptą. Aš, pvz, turiu jų keletą, bet dažniausiai kepu va tokius:
Traškūs avižiniai sausainiai
~20 sausainių reiks:
115 g sviesto ar margarino kepiniams
½ stiklinės rudojo cukraus
¼ stiklinės cukraus
šaukštelio vanilinio cukraus
kiaušinio
¾ stiklinės miltų
nubraukto šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
1 ir ½ stikinės avižinių dribsnių*
2-3 šaukštų sezamo sėklų**
saujos razinų**
Procesas:
Sviestą atšildome iki kambario temperatūros, t.y., išimam iš šaldytuvo likus keletui valandų iki gaminimo arba vos vos pašildom mikrobangėj (sukčiavimas, žinau).
Įjungiam orkaitę kaist – 180 laipsnių. Sviestą plakam su visų rūšių cukrum 2-3 minutes, kol masės tūris padidėja (sumažėja tankis – fizikams suprantama kalba kalbant) bent dvigubai. Įmušam kiaušinį. Plakam dar kokią minutę.
Miltus sumaišom su kepimo milteliais ir druska. Sauverčiam į tešlą ir šaukšto padedami paverčiam viską vienalyte mase. Tuomet įmaišom avižas, sezamo sėklas ir razinas.
Skardą išklojam popierium/patiesiam silikoninį kilimėlį/pabarstom miltais. Dedam po šaukštą tešlos palikdami didelius tarpus (aš paprastai kepu 9-12 sausainių vienoj skardoj). Dedam į gerai įkaitusią orkaitę ir kepam 10-12 minučių, kol tešla ištęžta ir virsta dailiai apvaliais sausainiais apskrudusiais kraštais.
Paliekam sausainius skardoje porai minučių, tuomet perkeliam ant grotelių ir leidžiam iki galo atvėst ir sukietėt. Kodėl ant grotelių? Šitaip patogiau visai nereikalingai drėgmei išgaruot ir sausainiui traškiu virst (kodėl nuotraukoj tų grotelių nematyt? Nes kepimo popierius kartais būna fotogeniškesnis). Skanaus.
*jei naudojami paprasti avižiniai dribsniai, sausainiai būna ploni ir traškūs, jei greito paruošimo – storesni ir minkštesni
**galima nedėt, galima keist kitais priedais: džiovintais vaisiais, sėklom, šokolado gabalėliais, riešutais, ir t.t., ir pan.
***
Paprasčiau nebūna. O jei dar prigimtis bent mažumėlę MikėPūkuotukiška...
Kondensuoto pieno sausainiai
3 skardoms sausainių reiks:
160 g sviesto
1/3 stiklinės cukraus
skardinės (385 g) kondensuoto pieno
šaukštelio kepimo miltelių
1 ir ½ stiklinės miltų
žiupsnelio druskos
200 g juodo arba pieniško šokolado
Procesas:
Sviestui leidžiam sušilt iki kambario temperatūros. Nedideliais gabalėliais sukapojam šokoladą.
Į sviestą suberiam cukrų ir gerai išplakam. Sakydama gerai, turiu minty, kad reikia plakti bent porą minučių didelėmis apsukomis. Tuomet supilam kondensuotą pieną ir paplakam dar truputį.
Miltus sumaišom su kepimo milteliais bei druska ir kartu su šokolado gabalėliais suverčiam į tešlą. Gerai išmaišom, uždengiam dubenį maistine plėvele ir dedam valandai į šaldytuvą.
Įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių. Skardą išklojam kepimo popierium. Drėgnomis rankomis imam graikinio riešuto dydžio gabalėlį tešlos, suformuojam iš jo rutuliuką, dedam į skardą ir pirštais spustelim, kad rutuliukas apskritimu pavirstų. Sausainių labai meiliai nesudedam, paliekam 4-5 cm tarpus.
Kepam 12-14 minučių, kol sausainiai įgaus aukso spalvą. Iškepusius dėliojam ant grotelių ir, kai jau visiškai ataušta, valgom, net ausys linksi. Skanaus.
***
Žinau, kad roksų aukso amžius baigėsi dar man nė negimus. Bet jie – dalykas teisingas ir skanus, nesąmonė būtų juos tiesiog imt ir užmiršt.
Roksai
10-čiai roksų susirandam:
2 ir ½ stiklinės mitų
½ stiklinės cukraus
šaukštelį vanilinio cukraus
kaupiną šaukštelį kepimo miltelių
žiupsnelį druskos
saują razinų
60 g kepinių margarino
kiaušinį
50 ml vandens
Procesas:
Įjungiam orkaitę – 190 laipsnių. Skardą išklojam kepimo popierium arba pabarstom miltais.
Nemažam dubeny sumaišom miltus, cukrų, vanilinį cukrų, kepimo miltelius ir druską. Įpjaustom šaltą margariną. Pirštais suformuojam trupinius, t.y., kiekvieną margarino gabalėlį miltų pataluos patrinam tarp pirštų, kad pasidalintų į kelias mažesnes dalis ir apsiveltų miltais. Tuomet su tom mažesnėm dalim pasielgiam taip pat. Ir šitaip tol, kol visas margarinas tolygiai miltuose pasiskirsto (tikrai paprasčiau ir greičiau nei rodosi perskaičius).
Įmaišom razinas ir trupinių vidury padarom duobutę. Įmušam kiaušinį, supilam vandenį ir greitai užminkom tešlą. Nederėtų persistengt, užtenka viską paverst vienu tešlos gabalu, mat kuo ilgiau jūsų rankose bus tešla, tuo labiau margarinas šils, tirps ir tešla darysis lipni.
Padalinam tešlą į 10 daugmaž vienodų dalių. Nieko neformuojam, tiesiog sudėliojam tuos gabalus skardoje, šiokius tokius tarpus palikdami. Kepam 20-25 min, kol dailiai paruduoja. Ataušinam ant grotelių. Apibarstom cukraus pudra, jei norisi. Skanaus.
Gero oro!
Inga
