Tai, jog reklamos internete rinka auga, ir tai, kad internetas tampa lygiaverte reklamos priemone (kiti jas vadina masinės informacijos priemonėmis) jau nebekelia abejonių. Ypač sunkmečiu, kuomet vadinamosios „tradicinės“ informavimo priemonės (spauda, radijas ir televizija) itin skaudžiai pajuto reklamos lėšų sumažėjimą ir jų pasitraukimą į „virtualiąją“ erdvę.
Globalizacija ir masinės informacijos priemonių sklaida jau „sutraiškė“ daugybę spausdintinių regioninių, nišinių laikraščių ir žurnalų. Tai, jog Lietuvoje interneto reklamos vienam vartotojui tenka tris kartus mažiau nei vakaruose tereiškia tik viena – jos daugės, tuo pačiu toliau nuosekliai mažės reklamos išlaidos „tradicinėse“ priemonėse.
Įstaigų reklamos bei išorinės komunikacijos tikslai ir matai
Dažniausias ir pagrindinis reklamos tikslas – didinti vienokio ar kitokio pobūdžio pardavimus pigiausiu įmanomu būdu. Reklama nėra savaiminis gėris – tikslų ji pasiekia tik tuomet, kuomet padeda pasiekti tikslų ir tai gali būti objektyviai pamatuojama. Nedidelis nuokrypis galimas tik „įvaizdinėje reklamoje“, ir tai tik siaurąja prasme. Plačiąja prasme ji taip pat skirta efektyviau parduoti, tik ilgesnėje perspektyvoje, nei kad galima būtų tuoj pat pamatuoti lyginant išlaidas ir pajamas.
Internetas šiuo aspektu laimi prieš kitas priemones, nes atsižvelgiama į visus užsakovui reikalingus aspektus – parodymų kiekį galima žinoti labai tiksliai, taip pat kaip ir tai, kiek žmonių susidomėjo, kiek iš jų iš tiesų „nupirko“. Biudžetą kontroliuoti paprasta, didelis reakcijos į situaciją greitis. Reklamos ir marketingo žurnalas „Advertising Age“ paskelbė, jog pigiausias būdas reklamuotis internete – socialiniai tinklai, kuriuose tūkstančio reklamos parodymų kaina net penkis kartus mažesnė, nei reklamos internete vidurkis. Akivaizdu, jog didžiausią dalį šio „pyrago“ atsiriekia „Facebook“ – didžiausias socialinis tinklas. Manoma, jog jo pajamos iš reklamos siekia nuo 800 milijonų iki milijardo dolerių.
Išorinė įstaigų komunikacija, pranešimai visuomenei ar žiniasklaidai techniniu požiūriu taip pat yra reklama. Jai taip pat galioja tie patys efektyvumo matai, kaip ir reklamai – pasiekti kuo didesnę auditoriją už kuo mažesnę kainą. Tačiau, skirtingai nei tradicinę reklamą, įstaigos informaciją sunku „prakišti“ tradicinės informacijos priemonėmis (ir priemonėms). Didžiausias stabdis – ekonominis aspektas, mat apčiuopiamos naudos tokie pranešimai duoda nedaug, o kainuoja net brangiau, nei reklama, nes yra didesnės apimties.
Šiuo požiūriu „Facebook“ ar kiti daugialypės terpės tinklai vėl turi akivaizdų pranašumą. Norėdami išplatinti naujieną ar bendro pobūdžio informaciją neprivalote išsiuntinėti galybės pranešimų spaudai (ir laukti, ar juos kas nors panaudos), talpinti informaciją savo interneto svetainėje (ar ją apskritai turėti). Iniciatyvos, sambūriai, fanų klubai – ideali tikslinė auditorija – jūsų žinutę pamatys iškart po įdėjimo. Negano to, jei ji jiems „patiks“ („like“) – ją pamatys ir visi jų draugai. Atlikėja Lady Gaga be jokios viešųjų ryšių įmonės pagalbos naujieną gali perduoti daugiau nei 10 milijonų gerbėjų, o net ne itin populiarūs Lietuvos politikai Z.Balčytis ar R.Morkūnaitė – per tūkstantį. Peras Auštrevičius gali „susisiekti“ su beveik keturiais tūkstančiais, Mantas Adomėnas – su trimis.
Būti ar nebūti „Facebook“ – štai kur klausimas
Ko būdami ir aktyviai veikdami „Facebook“ siekia politikai? Bendraminčių, rinkėjų dėmesio. Kuo kiti grindžia savo nebuvimą? Tuo, jog mėgsta su rinkėjais bendrauti akis į akį (V.Blinkevičiūtė), anonimiškos aplinkos, nes ji, kaip žinia, vėliau gali tapti „kalta“ (kitas žinomas europarlamentaras).
Tiek vienu, tiek kitu atveju matyti nusitaikymas į tikslinę auditoriją – tą, kuri nesinaudoja kompiuteriu, nedalyvauja socialiniuose tinkluose. Vyresnio amžiaus, menkesnio išsilavinimo, kaimo vietovių gyventojai.
Lygiai tokias pačias priežastis įvardija ir įmonės, kurios reklamai (šiuo atveju labiau tinka platesnis terminas – rinkodara) internete neskiria pernelyg daug dėmesio. „Mūsų klientų ten nėra“ – sako tokio verslo atstovai.
Prisiminkime mažiausią reklamos kainą. Tačiau tai tėra techninės sklaidos kaina – kitą kainos dalį sudaro reklaminio pranešimo (klipo, siužeto, skelbimo) parengimo kaštai. Informacinio puslapio sukūrimas ir reguliarus naujienų atnaujinimas socialiniuose tinkluose nekainuoja praktiškai nieko. Be abejo, atsakingo „žmogaus valandos“ kainuoja, tačiau jei jau sutariame, kad reklamos tradicinėje žiniasklaidoje mažėja, o internete – daugėja, tai atsilaisvinę reklamos darbuotojų pajėgumai galėtų būti lengvai perkeliami į šią sritį. Juo labiau, kad dauguma jų žinos, apie ką kalbama bei patys turės savo asmeninius puslapius kad ir tame pačiame „Facebook“.
Kitas ne mažiau svarbus aspektas nei kaina – ilgalaikis aktyvios komunikacijos poveikis. Jei jūsų įmonė nėra dar vienas „feniksas“, tuomet visai tikėtina, jog ji norėtų gyvuoti ir po 10, ir po 20 metų. Galbūt dabartinė jūsų tikslinė auditorija ir mažai susijusi su internetu, socialiniais tinklais ir t.t, tačiau ar po dvidešimties metų ta auditorija netaps dabartiniai trisdešimtmečiai? Investuoti į augančią kartą TV ar radijo eteryje reklaminiais pranešimais, kurie nugrimzta į nebūtį tą pačią akimirką, kai baigiami transliuoti, gal ir neapsimoka. Tačiau turėkime omenyje tai, jog internetas siūlo beveik nemokamo ir ilgalaikio poveikio priemones, kurios gula į archyvus ir paieškos sistemų bus surandamos dar ilgai po jų paskelbimo.
Teisiniai ir moraliniai aspektai
Tikriausiai nemažai skaitytojų, perskaitę iki šios vietos nerimavo „o kaip gi neigiama įtaka žmogaus psichologijai, vaikų raidai?“. Galbūt yra pasipiktinusių, jog teisė ir moralė „nugrūsti“ į pačią pabaigą. Be jokios abejonės, asmens duomenų privatumo, darbuotojų sekimo, netinkamos informacijos viešinimo klausimai yra aktualūs – ir ne vien „Facebook“, o visam internetui. Priklausomybė nuo socialinių tinklų ir tame tarpe „Facebook“ – taip pat didelė problema, net lyginama su alkoholizmu ar narkomanija.
Tačiau faktas, jog „Facebook“ gali būti pavojingas arba jog prie jo gali būti priprantama, nėra geriausias argumentas vengti šios terpės. Naudotis automobiliu taip pat labai pavojinga, tačiau vien dėl to jų nevengiame. Pavojus tiesiog reikia žinoti, elgtis apgalvotai ir - siekti savo tikslų. Galbūt vienas jų – turėti 500 000 000 gerbėjų (klientų) „Facebook“.
