Galiausiai taip galima sudaryti savo psichotipo formulę.
Kiekviename žmoguje yra priešingų bruožų, tačiau vienas jų būtinai vyrauja. Todėl nesistebėkite, jei, skaitydami prieštaringų savybių aprašymus, galvosite, kad jums būdinga ir viena, ir kita - tai normalu. Tačiau vis dėlto dažniausiai elgiatės kažkokiu vienu būdu. Be to, esti ryškūs „tipai“, o būna ir ganėtinai neryškūs. Tokius apibrėžti sunku netgi specialistui.
Kas jūs?
Ekstravertas (E) ar intravertas (I)?
Šitai apibrėžti lengviausia. Mes dažnai tai darome pasąmoningai, vertindami aplinkinių elgesį.
Atkreipkite dėmesį, kaip elgiasi žmogus pasirodžius nepažįstamam žmogui, naujame darbe, naujame žaidime. Ar jis drovus, užsidaręs, ar, priešingai, lengvai bendrauja su aplinkiniais, greitai pritampa.
Intravertas pasistengs pabėgti, susidūręs su nepažįstamu. Ekstravertas elgsis ryžtingai ir drąsiai. Intravertas tylus, nesiveržiantis bendrauti. Vaikas intravertas lėtai formuoja savo charakterio bruožus, slėpdamas nuo pašalinių savo asmenybės paslaptį.
Skirtingai nuo intraverto, ekstravertas puikiai supranta aplinkinius, bendradarbiauja su jais lengvai ir produktyviai. Socialinėje aplinkoje jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje: ekspresyvus, kupinas entuziazmo. Jam nereikia laiko norint adaptuotis grupėje. Jis lengvai pritampa, jei šeima persikelia, greitai randa naujų draugų. Paprastai jis daugumos pusėje ir sutinka su visuomenės nuomone beveik visais klausimais.
Dėl to, kad ekstravertų sutinkama kone tris kartus dažniau, jiems tenka visi geriausi dalykai.
Sensoriškas (S) ar intuityvus (N)?
Antroji pora - pati sudėtingiausia diagnozuojant. Prisiminkite, ar dažnai jūs, būdamas dar vaikas, vėl ir vėl prašėte perskaityti tą pačią pasaką, o gal mieliau rinkotės sportą, žaidimus ir knygas apie šnipus? Ir ką renkatės užaugę - šimtąjį kartą perskaityti mėgstamą knygą ar nusipirkti naują, naudingą mokslui, su gausybe faktų ir veiksmų? Pirmuoju atveju jūs galite būti „intuityvus“, antruoju - „sensoriškas“.
„Sensoriškam“ žmogui pažadas - šventas reikalas, susitarimo pažeidimas - kone tragedija. Intuityvus, priešingai, ramiai sureaguos į bet kokius planų pasikeitimus. N tipą sunku valdyti, jis nori būti pačiu savimi, veikiausiai todėl draugai, mokytojai, vadovai jį laiko „nepatogiu“. Kartais aplinkiniams šio tipo žmonės atrodo pernelyg pasitikintys: viduje jie neabejoja savo tiesa, tik ne visada gali ją įrodyti. Dėl orientacijos į ateitį „intuityvieji“ nepakankamai dėmesio kreipia į dabartį. O ta dabartis - pamoka klasėje ar vadovo nurodymas - gali nemaloniai atsiliepti neatidžiam „intuityviajam“.
Kadangi N ir S tipų santykis sudaro 1:3, „intuityvusis“, ypač aiškiai išreikštas, o dar ir intravertiškas, „sensorinių“ žmonių tarpe neretai jaučiasi bjauriuoju ančiuku.
Kol „intuityvusis“ svajoja, „sensorinis“ aktyviai bendrauja su pasauliu. Intuityvusis yra kūrybingesnis, sensorinis - praktiškesnis. S tipas geriau įvaldęs rankų darbą, jis geriau susidoroja su konkrečia, tikslia ir rutinine užduotimi. N tipai efektyvūs tada, kai trūksta faktų, kai užduotis paini ir nestandartinė.
Logika (T) ar etika (F)?
Pagalvokite, kas jums svarbiau, kai jus verčia padaryti ką nors naujo ir nesuprantamo: kodėl jūs tai turite daryti arba dėl ko jūs tai darysite. Jei jūs logikas (T), tokiose situacijose iš jūsų galima išgirsti „Kodėl?“ Jei etikas (F) - „Dėl ko?“
T vaikas ir T darbuotojas būtinai paprašys smulkiai paaiškinti, ko iš jų norima, niūriai išklausys tėvo (vadovo) frazę „Nes aš taip pasakiau“. O F vaiką ir F darbuotoją toks atsakymas tenkins: reikia tai reikia, mano darbas vykdyti.
F tipas orientuotas į žmones, jis jaučia kitų emocijas. Jam patinka daryti paslaugas tėvams ir mokytojams, kolegoms ir vadovams, jam malonu, kad jo pastangos pastebėtos ir įvertintos.
Iš logiko veido jūs niekada neatspėsite jo emocijų: jis kontroliuoja ir slepia savo jausmus, net kai jį bara ir baudžia. Priešingai, etiko mimika išraiškinga, F vaikas gali lengvai pravirkti. F suaugęs papasakos apie savo jausmus. Logikas tik atrodo abejingas ir bejausmis: viduje jis gali kentėti net stipriau, nei ekspresyvesnis etikas.
Racionalus (J) ar iracionalus (P)?
Šiuos kontrastuojančius tipus nustatyti gan paprasta. Užduokite klausimą: ar norite, kad viskas būtų aišku, nuspręsta, sutvarkyta, ar jums labiau patinka turėti pasirinkimo laisvę, kad gyvenimas jus stebintų savo įvairove?
Pirmuoju atveju jūs priklausote J tipui, antruoju - P.
J tipas stengiasi laiku pasiruošti pamokoms, nemėgsta vėluoti į pasimatymus, atsakingai žiūri į darbą.
P tipas sutvertas kitaip. Negalima pasakyti, kad jis gyvena neplanuodamas, tačiau jis bet kuriuo momentu gali pakeisti planus, jei to pareikalaus galutinis tikslas. Tai yra, P tipas nemėgsta iš anksto kurpti smulkmeniškų planų, kurių įkaitu gali pats tapti. Jo manymu, kur kas geriau yra koreguoti planus laikui bėgant, pagal aplinkybes. Taip ir yra, tačiau toks elgesys negali neerzinti jo antipodo J tipo. Štai kodėl tarp šių dviejų tipų kyla daugiausia konfliktų.
Taigi, susipažinome su kiekvieno tipo ypatumais. Kaip jau supratote, kiekviename mūsų yra jie visi, tik skirtingomis proporcijomis. Tai yra, mes skiriamės vienas nuo kito skirtingais tipų variantais, arba kiekvienas mūsų pasižymi savo unikaliu asmenybės psichotipu.
Bus daugiau.
