Nors tinklaraštis „Lieknieji Gurmanai“ gyvuoja dar tik kelis mėnesius, jis susilaukė daug dėmesio. Gurmanų siūloma programa - atsikratyti nuodingų priklausomybių ir išmokti sveikai bei skaniai maitintis, nealinant savo organizmo apgaulingomis dietomis, kurios prarastus kilogramus sugrąžina dvigubai.
Su Donata Uchockiene kalbamės apie jos kelią link norimos figūros ir puikios savijautos.
- Kokia veikla užsiimate?
- Darbinėje veikloje labiausiai naudoju trijų specialybių derinį, kuris sudarytas iš abiejų gyvulininko (zootechniko ir veterinarijos gydytojo) profesijų ir verslo vadybos. Prieš savo vardą turiu teisę parašyti Dr. Šias raideles “uždirbau” prieš 20 metų vykdydama tyrimus reprodukcijos biologijos srityje, mėgintuvėlyje apvaisindama galvijų kiaušialąstes.
Profesiniame gyvenime esu verslo savininkė, įmonės vadovė, konsultantė. Veikla, iš kurios valgau duoną, sukasi žemės ūkyje, tiksliau, pieno gamybos ūkiuose. Pieno ūkių savininkus konsultuoju pieno ūkio valdymo, efektyvumo didinimo klausimais.
Atrodytų, kad mano kasdienybėje, kur karaliauja rūpesčiai savo ir savo klientų verslu, lieknėjimas, lieknumas, gurmaniška mityba kaip ir ne prie ko. Kurį laiką, tol kol mano pačios lieknumo tikslas nebuvo realizuotas, man pačiai irgi taip atrodė.
Tačiau šiandien labai džiaugiuosi, kad savo klientams ir partneriams galiu būti naudinga ne tik diskusijose apie karvių sėklinimą, bandos valdymą, darbų organizavimą fermoje ir pieno ūkio pinigų srautus, bet ir apie tai, kaip reikia pakoreguoti savo mitybinę elgseną, kad lieknumas taptų natūralus būvis.
Taigi atsitiko taip, kad lieknėjimas, ilgą laiką buvęs mano “užklasine” veikla, galiausiai puikiai papildė mano, kaip konsultantės kompetencinį portfelį. Fermose vis dažniau pokalbį pradedame ne apie orą, o apie tai, kaip sekasi gyventi pagal Lieknųjų Gurmanų programą ir ką rodo svarstyklės. Linksmumo dėlei informuosiu, kad pieno ūkių profesionalų tarpe Lieknųjų Gurmanų rekordas šiai dienai -14 kg.
- Minėjote, kad sulieknėti bandėte daugelį metų. Gal galėtumėte pasidalinti šia patirtimi, išbandytomis dietomis ir t.t.
- Pirmą kartą „sėdėjau ant dietos“, kai man buvo 23 metai… Dieta buvo: dvi dienos baltymai, dvi dienos vaisiai ir vėl iš pradžių. Taigi labai primityvi, palyginti su dabartine dietų pasiūla, tačiau viskas labai gerai pavyko, per trumpą laiką, maždaug per pusantro mėnesio, atsikračiau 9 kg svorio.
Skrajojau ant sparnų, pasaulis buvo po mano kojomis. Tada dar nežinojau, o jeigu ir kas būtų pasakęs, nebūčiau patikėjusi, kad manęs laukia ilgi – 25 metai nesibaigiančios kovos ir nuolatinių pralaimėjimų…
Nebesuskaičiuosiu jau dabar net labai norėdama, kiek aš visko išbandžiau. Visa paletė nuo gan intelektualių (GI dietos) iki pačių absurdiškiausių (delčios dieta)... Nuolat laikiausi dietos, ką tik ją baigusi arba besiruošianti pradėti. O svoris vis krito ir kilo, krito ir kilo… krito vis sunkiau, kilo vis aukščiau.
Mano ūgis 176, visą laiką kėliau sau tikslą sverti 60 kg. Na, taip… tikslas ne visai protingas, bet buvo taip, kaip buvo. Žinoma, tikslas būdavo pasiekiamas labai retai ir labai trumpam. Po kurio laiko mielai būčiau sutikusi ir su skaičiumi – 70…
Taigi viskas pakrypo taip, kad prieš keletą metų jau svėriau daugiau kaip 80 kg, jėgų kažką pakeisti nebebuvo, visa man artima aplinka vieningai ramino mane, kad „…nesi tu stora … na ko tu nori? …tavo metuose… pasižvalgyk aplinkui..“. Buvau labai nepatenkinta savimi.
- Kaip suradote šį savo būdą? Atsitiktinumas ar ilgų paieškų rezultatas?
- Dažnai pavadinu tai stebuklu, bet ne todėl, kad sprendimas nukrito iš dangaus, taip sakau, nes labai džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko. Esminių dalykų suvokimas įvyksta per keletą akimirkų, tačiau kelias iki tų akimirkų dažnai būna ilgas ir duobėtas. Taigi atsitiktinumu tikrai nepavadinčiau.
Intuityviai pradėjau suvokti, kad kartodama vis tuos pačius veiksmus geidžiamo rezultato tikrai nepasieksiu. Ir pusiau iš nevilties priėmiau sprendimą. Tada jis buvo padiktuotas nusivylimo, dabar jį vertinu kaip nušvitimą. Nusprendžiau, kad – viskas, daugiau jokių dietų. Turiu rasti kitą kelią. Ir jeigu man nepavyks, tegul storėsiu kol sprogsiu.
Na, ir turbūt pirmą kartą per tuos ilgus nesibaigiančio maratono metus sustojau ir pradėjau intensyviai galvoti, ieškoti, analizuoti, studijuoti ir gilintis į savo problemą. Būtent pradėjau mąstyti, o ne desperatiškai veikti.
Na, o kai baigiau analizės etapą, tai pradėjau nuosekliai ir metodiškai judėti pirmyn, neskubėdama, vertindama. Vis atsigręždama atgal, pervertindama kiekvieną sprendimą.
Pavyko, sprogti neprireikė. Dabar sveriu apie 65 kg. 60-ties nesieksiu, matyt, subrendau. Jaučiuosi puikiai.
- Kaip susipažinote su Martynu? Kokia buvo Lieknųjų Gurmanų pradžia ir idėja?
- Mane ir Martyną suvedė meilė tam pačiam, konkrečiam žmogui. Pažįstame vienas kitą jau penketą metų. Mūsų pažintis apima Martyno amžiaus laikotarpį 18-23 m. Labai dažnai būtent šiuo metu mus ištinka bėda – „nei iš šio, nei iš to pradėjau tukti“ taip kadaise nutiko man, taip neseniai nutiko ir Martynui.
Mūsų bendras priešas – antsvoris ir mūsų bendra pergalė – lieknumas (per abu palengvėjome apie 30 kg) mus labai suartino. Martyno jaunatviškumo, kulinarinio talento ir kūrybos dėka Lieknieji tapo Gurmanais. Labai žaviuosi jo kulinarinėmis improvizacijomis. Moka vaikis prisiliesti prie maisto.
Martynas atnešė naują bangą į mano mitybą ir naują požiūrį į maistą. Jis padėjo man susigrąžinti tai, ką seniai buvau išbarsčiusi, – meilę maistui, gaminimui, valgymui, vaišinimui. Labai jam esu už tai dėkinga.
Besisukdami dviese po virtuvę ir subrendome pasidalinti savo suvokimais su visais ieškančiais ir pradėjome vesti tinklaraštį lieknas.com. Nusprendėme, kad aš pasidalinsiu savo suvokimu, kaip reikia pasukti savo mąstymą ir elgesį taip, kad organizmas pats atrastų savo svorį ir jo nebepaleistų, na, o Martynas pasirūpins, kad nepamirštume, jog maisto skonis ir kokybė turi ne mažesnę vertę nei lieknas kūnas.
Mūsų mažoje komandoje turime labai aiškias atsakomybes, aš Lieknuosiuose Gurmanuose atsakau už poziciją - Lieknieji, Martynas už – Gurmanai.
- Kokie pagrindiniai Jūsų atrastos mitybos principai. Ar ji gali tikti visiems?
- Nevadinčiau tai atradimu. Iš informacijos apie mitybą ir lieknėjimą gausybės atrinkau tai, kas, mano manymu, yra svarbu ir sudėjau į nuoseklią programą.
Esminė Lieknųjų Gurmanų programos nuostata yra sudaryti sąlygas savo organizmui maitintis taip, kad jis gerai jaustųsi ir savaime palaikytų optimalų svorį. Dažnai mūsų pačių neramus protas mus nuveda per toli nuo prigimtinių dalykų. Protas per daug įsikiša ten, kur puikiau už jį susitvarko mūsų prigimtiniai instinktai.
Laikantis Lieknųjų Gurmanų programos, palaipsniui „mitybines teises“ grąžiname kūnui, išmokstame jį išgirsti ir suprasti. Tai nėra sunku, nes viskas, ko reikia, kad jaustumėmės gerai ir būtume liekni, yra užkoduota mūsų genuose. Tereikia pašalinti keletą trukdžių ir organizmas pats praneša, kaip jam maitintis, kad lieknėjimas vyktų savaime.
Lieknųjų Gurmanų programos kertiniai akmenys yra: nenuodyti savo organizmo, pasitikėti jo siunčiamais signalais, grąžinti kūnui jo prigimtines teises skaniai ir sočiai valgyti.
Ar gali Lieknųjų Gurmanų programa tikti visiems? Vertinant fiziologiškai, manau, kad taip. Vertinant psichologiškai, manau, kad ne.
Taip, nes taisyklės yra tapačios sveikai mitybai: valgymo režimas, kenksmingų medžiagų nenaudojimas, sveikatai palankių produktų pasirinkimas.
Ne, nes esame skirtingų įsitikinimų, skirtingos patirties ir brandos.
