Pirmąją kūrybinių dirbtuvių dieną, gegužės 22-ąją, antradienį, 11 val. projektą pristatys jį įgyvendinanti viešoji įstaiga Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) ir pastato projektuotojai, vyks diskusija apie „Kultūros fabriko“ interjero vystymo kryptis. Suburta kūrybinė komanda imsis užduoties, kuriai nagrinėti ir spręsti bus skirtos iš viso keturios dienos: kūrybinės dirbtuvės veiks 11-16 val. antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį.

Gegužės 25 d., penktadienį, 19 val. dirbtuvių rezultatai bus pristatyti specialistams bei visiems projektu besidomintiems miesto bendruomenės atstovams. Dirbtuvių metu sukurti darbai taps pagrindu būsimajam fabriko interjerui kurti, o jų autoriai bus paskatinti premijomis.

Klaipėdos centre esantis senasis tabako fabrikas, XX a. pradžios industrinis objektas, šiuo metu rekonstruojamas į kūrybinių verslų ir meno inkubatorių, kurio veiklos pradžia planuojama 2013-aisiais. „Kultūros fabriko“ vizija – kūrybinių verslų atstovų ir menininkų sambūrio centras ir darbo vieta.

„Kultūros fabriko“ interjeras atliks nemenką vaidmenį pritraukiant žiūrovus, klientus, partnerius. Naujasis objektas turi tapti bendruomenės projektu, tad galutinį sprendimą dėl jo erdvių stilistikos turėtų priimti būsimieji jų naudotojai, o ne administruojanti įstaiga, techninio projekto rengėjai ar savivaldybė, kuriai priklauso pastatas“, – mano „Kultūros fabriko“ projektą įgyvendinančios KEPA vadovė Raimonda Laužikienė.

Anot jos, viso sumanymo idėją turėtų atspindėti vestibiulis ties įėjimu į pastatą ir kituose aukštuose esančios bendrosios erdvės: tikimasi, kad jų apipavidalinimas iliustruos skirtingų žanrų meno ir kūrybinio verslo samplaiką, šiuolaikišką technologijų ir kūrybiškumo dermę.

Tuo metu dirbtuvėse dalyvausiantis interjero projektuotojas Mindaugas Melenis mano, jog fabrike svarbiausia yra sudaryti kūrybinių profesijų atstovams sąlygas dirbti ir gyventi iš savo specialybės arba amato, o bendra rinkodara individualumą puoselėjantiems kūrėjams nėra pats aktualiausias dalykas. Kita vertus, erdvės apipavidalinimo nuvertinti nevalia, mat ji ne tik bylos svečiams apie „gyventojus“, bet ir kurs pastarųjų nuotaiką.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius viliasi, kad tokio pobūdžio renginiai padės įveikti nuotolį tarp giminingiems sektoriams atstovaujančių, bet ne visuomet bendradarbiaujančių uostamiesčio profesionalų. Pavyzdžiui, menininkų indėlio dėka patalpos estetika galėtų būti numatyta iš anksto, o ne stichiškai įsigyjant kažkam į akį kritusį kūrinį.