Sibirinio barščio žygis į virtuvę
Sibirinis barštis (H. sibiricum) – 40–150 cm aukščio dvimetis, kartais daugiametis skėtinių šeimos žolinis augalas. Žydi birželio–rugsėjo mėnesiais. Dažnas. Želia pievose, pamiškėse, pakelėse, pagrioviuose, dykvietėse. Išskiria nemažai nektaro, todėl žiedus gausiai lanko bitės.
Jautriems žmonėms sibirinis barštis gali sukelti alergiją. Šaknyse, stiebuose yra kumarinų (umbeliferono, bergapteno, izobergapteno, pimpinelino, sfondino). Lapuose randama askorbino rūgšties, karotino, kumarinų, žieduose – askorbino rūgšties, kumarinų, vaisiuose – eterinio aliejaus, kumarinų.
Sibirinis barštis turi maistinių savybių. Užkaukazėje naudojamas sūrių gamyboje. Eterinio aliejaus ir džiovintos žolės kartais dedama į konservus ir maistinius priedus. Nuo seno vartojamas kaip prieskoninis augalas sriuboms. Šiek tiek jaunų lapų ir stiebų anksčiau dėdavo į sūdomas, marinuojamas daržoves.
Literatūroje rašoma, kad sibirinis barštis nukenksminamas plikant verdančiu vandeniu, apverdant sūriame vandenyje. Ką gi, gurmanai, skanaus! Bet būkite atsargūs – didesni sibirinio barščio kiekiai gali apnuodyti organizmą.
Išskirtiniu patiekalu kai kas laiko jaunučius stiebus. Pirmiausia jie apverdami, po to pakepinami su svogūnais svieste.
Senuose lietuviškuose žurnaluose buvo siūlomas barščių sriubos receptas. Į 2 stiklines verdančio sultinio reikia įmesti pjaustytų bulvių, petražolės šaknį. Pavirus 15 min, įdedama susmulkintų barščių lapų, suberiamas supjaustytas ir šaukšte sviesto pakepintas svogūnas. Sriuba paverdama dar 10 min. Pasūdoma ir patiekiama į stalą, pagardinus grietine.
Liaudies medicinos žinovai sibiriniais barščiais gydė virškinimo trakto sutrikimus, aukštą kraujospūdį, impotenciją. Pasak jų, šių augalų sėklos ramina sudirgusią nervų sistemą, tirpdo tulžies pūslės akmenis. Jomis seniau gydydavo ir ginekologines ligas, votis, pūliuojančias žaizdas.
Didelis augalas – dideli ir rūpesčiai
O štai sibirinio barščio „broliukas“ Sosnovskio barštis (H. sosnovskyi), deja, kelia nemažai rūpesčių. Jis nei maistui, nei silosui netinka. Žiedų nektaro prisirinkusios bitės suserga.
Sosnovskio barštis svetimžemis, greitai plinta, sukelia stiprią alergiją. Tai dvimetis žolinis augalas. Jis yra tikras galiūnas, nes užauga 3 m ir dar didesnis. Dažnas. Želia pakelėse, pakrūmėse, krūmuose. Lapai neturi lapkočių, 50–60 cm ilgio. Žydi liepą–rugsėjį.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos tinklalapyje rašoma, kad visose Sosnovskio barščių dalyse susikaupia daug furanokumarino. Pernelyg prisiartinus prie augalų, juos skinant ar šienaujant, ši aktyvi medžiaga gali smarkiai nudeginti neapsaugotą odą, sukelti ypač stiprią alerginę organizmo reakciją – paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšta ir virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Ypač pavojinga saulėtomis dienomis, kai suaktyvėja furanokumarino išsiskyrimas.
Suvešėję Sosnovskio barščiai nustelbia kitą augaliją. Nupjauti nesunyksta, o atželia iš šaknų, subrandina tūkstančius lengvai plintančių sėklų.
Lietuvoje vienintelis Sosnovskio barštis yra nuo 2001 metų pradžios įtrauktas į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Jį rekomenduojama naiki¬nti dviem būdais – mechaniniu (šaknys iškasamos ir sunaikinamos, giliai užariamos ar užkasamos) ir cheminiu (purškiama raundapu ar kitais herbicidais). Šiuos darbus reikia atlikti iki sėklų susidarymo.
Estijos aplinkos apsaugos departamentas 2003 metais patarė kovą su Sosnovskio barščiais pradėti pavasarį, kol jie maži. Vasarą, kai augalai pasiekia iki 3 m aukštį, juos naikinti daug sunkiau. Jų atsikratyti galima mėginti tik per keletą metų. Tokiu atveju pagrindinės šaknys kasmet dukart nukertamos 10 cm gylyje. Skynimas ir žiedynų šalinimas yra mažiau veiksmingas ir atima daug laiko.
Dauguma invazinių augalų sparčiai plinta, įsikuria įvairiose buveinėse ir jas smarkiai pakeičia ar net sunaikina. Lietuvoje aplinkai pavojingais laikoma maždaug 30 rūšių invazinių adventyvinių augalų, tarp jų ir Sosnovskio barštis.
Naikinant Sosnovskio barščius, reikia vilkėti neperšlampamus drabužius, dėvėti pirštines. Patekusias ant odos sultis būtina nedelsiant nuplauti vandeniu su muilu. Be to, po to svarbu pasitarti su gydytoju, net jei ant odos ir nepastebėjote pažeidimų. Nudegimas gali išryškėti ne iš karto, o po 2–3 dienų. Kai kas pataria žaizdeles gerai nuplauti vandeniu, į kurį įberta truputį sodos. Šiame tirpale kumarinai, eterinis aliejus tirpsta geriau nei gryname vandenyje ir, žinoma, geriau pasišalina. Paskui pažeistą vietą patariama patepti bet kokia priemone nuo nudegimų.
