Kai kurių tyrimų duomenimis kūdikio žindymas iki trijų mėnesių ir ilgiau riziką susirgti krūties vėžiu sumažina du kartus.
Man 23 metai. Prieš metus man nustatė daugybines fibroadenomas abiejose krūtyse, viena yra net 5 cm dydžio. Gydytoja patarė didžiąsias fibroadenomas išoperuoti, bet mane apžiūrėjęs chirurgas patarė dar toliau stebėti, o po to bus matyti.. Gydytoja sakė, kad augliukai auga. Patarkite, ką daryti, ar verta operuoti? Ar augliukai gali augti ir nesustoti? Esu negimdžiusi, ar man maitinant fibroadenomos netrukdys? Nes krūtys visą laiką skauda vos prisilietus. Ar augliukai vėliau nesupiktybės? Chirurgas dar paminėjo, kad nenorėtų manęs operuoti ir „išdarkyti“ krūtinę. Ką jis turėjo omeny? Ar tikrai atrodysiu taip baisiai?
L.D.: Neapžiūrėjus, sudėtinga ką nors patarti. Jums reikėtų apsilankyti Kauno arba Vilniaus Universitetinėje ligoninėse konsultacijai su onkologu ir mamologu, ir dėl gydymo apsispręsti po Jūsų abejonių, visų operacijos pliusų ir minusų aptarimo su gydytoju.
Paprastai fibroadenomos išauga iki 2 cm dydžio ir 80 proc. jų nustoja augti. Kartais fibroadenomos pradeda didėti ir darko krūtinės vaizdą, tačiau tokie atvejai retesni. 25–35 metų amžiaus moterų, atmetus vėžio tikimybę, galima neoperuoti. Visgi reikėtų atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas, ar Jūsų atveju reikalinga operacija, ar dar tolesnis stebėjimas.
Vyresnėms nei 35–40 metų fibroadenomas geriau šalinti, kad nebūtų praleistas fibroadenomą simuliuojantis filoidinis navikas ar vėžys. Ar po operacijos galėsite žindyti kūdikį, pasakyti gali tik gydantis gydytojas, kadangi kiekvienu atveju situacijos yra skirtingos.
Fibroadenomos yra nepiktybiniai augliai, kurie neplinta ir nesisėja visame organizme. Vis dėlto pasaulyje yra aprašyti apie 200 atvejų, kai buvo bandoma įrodyti, kad piktybinis navikas yra supiktybėjusi fibroadenoma, tačiau bet kokiu atveju tai yra diskutuotinos išimtys.
Ar krūtis gali apžiūrėti ginekologas, ar tai turėtų daryti tik šeimos gydytojas (terapeutas)?
L.D.: Ginekologas profilaktinės ginekologinės apžiūros metu turi patikrinti ir krūtis. Tokios profilaktinės apžiūros, net ir neturint jokių nusiskundimų, pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką, turi būti atliekamos dukart per metus nuo 16 metų. Bendrosios praktikos gydytojas taip pat turi reguliariai (priklausomai nuo moters amžiaus kas 1-2 metus) apžiūrėti krūtis. Jei Jūsų gydytojai - bendrosios praktikos ir ginekologas - to nedaro, paprašykite pati, o jei jie neturi pakankamai žinių ar praktikos, prašykite, jog duotų siuntimą pas mamologą.
Man 52 metai, suprantama, menopauzė vyksta. Problema - krūtys. Jau apytikriai 2 metus drebu dėl jų - beveik visą laiką maudžia. Kasmet tikrinu jas echoskopu, ypatingų pakitimų nėra. Vartoju rekomenduotą nakvišų aliejų, kitus papildus. Šį pavasarį (birželio pradžioje) vėl tikrinausi onkologijos ligoninėje echoskopu, gydytoja krūtis palpavo. Ačiū Dievui, nieko blogo. Bet kaip tyčia po tyrimų skausmas dar sustiprėjo, taip prastai dar nebuvo. Tai nežinau, ką dar turėčiau padaryti - juk negaliu vėl kartoti tas pačias procedūras, gal pabandyti mamografiją? Ir apskritai, gal tai yra normalu, gal tiesiog gerti kokį priešuždegiminį preparatą ir nesukti galvos? O gal yra kokių liaudiškų metodų? Žodžiu, jau mėnesį dvejoju ir nieko esminio neišmąstau.
L.D.: Jūsų amžiaus moteriai būtina atlikti mamografiją, nes liaukinį audinį krūtyse jau pakeičia riebalinis audinys, o echoskopija tokiu atveju mažai informatyvi.
Nuo 50 iki 69 m. moterims profilaktinius mamografijos tyrimus kas dvejus metus finansuoja valstybė. Bendros praktikos gydytojas (šeimos gydytojas) turi išduoti specialų siuntimą pasitikrinti krūtis pagal atrankinę mamografijos programą. Be šio siuntimo tyrimą taip pat galite atlikti, tačiau jis Jums bus mokamas. Tyrimą kartokite kas dvejus metus.
„Liaudiškais metodais“ gydytis pačiai nėra labai išmintinga. Krūtų skausmas gali būti susijęs su menopauzės metu organizme vykstančiais pokyčiais, tačiau gydytojas turėtų aiškiai nustatyti skausmo priežastį. Jei konsultavotės su mamologu, gydytojas turėjo pateikti rekomendacijas, tad jei nežinote, kaip elgtis, kreipkitės pakartotinai.
Sveiki, ar tiesa, kad dezodorantai nuo prakaito prisideda prie krūties vėžio atsiradimo?
L.D.: Reikėtų skirti dezodorantus ir antiperspirantus. Dezodorantai prakaitavimo nemažina, tačiau naikina nemalonų prakaito kvapą. Jie suteikia odos paviršiui rūgštinę ph, tokiu būdu užkertamas kelias daugintis bakterijoms. Tuo tarpu antiperspirantai ne tik dezodoruoja ir apsaugo nuo nemalonaus kvapo, bet ir mažina patį prakaitavimą. Pagrindinė jų sudedamoji dalis yra metalo druskos.
Veiksmingiausios yra tos priemonės, kurių sudėtyje yra aliuminio chlorido, aliuminio chlorohidrato, ar aliuminio dichlorohidrato. Tvirto medicininių įrodymų pagrindo susieti antiperspirantų vartojimą ir krūties vėžį nėra, tačiau teorija, kad aliuminio druskos yra vienas krūties vėžio atsiradimą skatinančių veiksnių egzistuoja. Visgi šią teoriją tvirtai pagrindžiančių faktų nėra. Jei bet kokiu atveju nenorite rizikuoti, galite rinktis natūralias nemalonų prakaito kvapą naikinančias priemones – dezodoruojamuosius mineralus.
Aplink krūtų spenelius auga juodi plaukeliai, kartais iš vienos vietos išauga ir po 2 plaukelius. Įprastai juos skutuosi, tačiau kažkuriam žurnale perskaičiau, jei plaukeliai juodi - tai reiškia kažkokią ligą. Kažko neįprasto krūtyse neužčiuopiu. Ar tai gali reikšti kokią nors ligą? Man 20 m.
L.D.: Ne, aplink krūtų aureolę augantys plaukeliai, kokios bebūtų spalvos, neliudija krūtų ligų – tai gana dažnas reiškinys. Tačiau patartina plaukelius ne skusti ar pešioti, o apkirpti žirklutėmis.
Man 45 metai. Pasitikrinau krūtis akcijos metu „Nedelsk“ ir specialistams kilo neaiškumų, todėl rekomendavo pasidaryti mamogramą ir echoskopiją. Pasidariau tuos tyrimus. Krūtyse yra cistų (keletas didelių) ir mastopatija. Gydytoja rekomendavo daryti punkcijas didesnėm cistom. Norėčiau sužinoti, ar ta procedūra nekenksminga, ar veiksminga ir neskausminga? Taip pat norėčiau sužinoti, kaip gydytis mastopatiją? Kaip dažnai turėčiau tikrintis krūtis?
L.D.: Jums diagnozuota krūtų patologija ir ją gydyti bei kontroliuoti turi specialistai: onkologas ir mamologas.
Cistos punkcija – pagrindinis didelių simptominių cistų gydymo būdas. Punkcija nėra skausminga, nors ir nemaloni procedūra. Kaip dažnai turėtumėte tikrintis krūtis, turėtų rekomenduoti gydantis gydytojas, stebėti reikėtų ne rečiau kaip kasmet, tačiau gydytojas gali rekomenduoti tyrimus atlikti ir kas pusę metų ar kitais intervalais.
Ar yra koks nors ryšys tarp ginekologinių ligų ir krūties ligų? Esu girdėjusi, kad jei sergi ginekologinėmis ligomis, rizika susirgti krūtų ligomis padidėja...
L.D.: Ne kiekvienu atveju, bet ryšys yra.
*********************************
Krūties vėžys – tai dažniausia moterų onkologinė liga, tačiau ji sėkmingai gydoma, jei tik diagnozuojama laiku. Todėl visoms moterims svarbu NEDELSTI ir reguliariai tikrintis.
Visą vasarą siųskite Jums rūpimus klausimus apie krūties vėžio prevenciją (LIETUVIŲ kalba (ą, č, ę ir t.t., taip pat nurodykite laiško pavadinime: Nedelsk) el.paštu: gyvenimas@delfi.lt
Į juos atsakys gydytojai specialistai, o atsakymus publikuosime šioje DELFI Gyvenimo rubrikoje Grožis ir sveikata.
NEDELSK! Būk atsakinga už savo sveikatą!
