„Viešam teismui“ Saulius pirmiausia atidavė savo tapybą. Ji eksponuota Šiaulių dramos teatro kavinėje ir galerijoje „Laiptai“.
Vėliau buvo pristatytos fotografijų parodos: „Miestai naktį“, „Studijos „Nieko tokio“ vaikai“.
Daug dėmesio sulaukė naujausia kovo mėnesį miesto teatre atidaryta paroda „Valandėlė su aktoriumi“. Nė vienas šalies teatras neturėjo tokios parodos. Ji unikali, nes vienu metu galima pamatyti visus Šiaulių dramos teatre dirbančius Melpomenės pašauktuosius. Be to, dauguma jų fotografuoti namuose, todėl nuotraukose juntama namų šiluma, kuri sumažina atstumą tarp aktoriaus ir žiūrovo.
Išmonės pareikalavusios improvizacijos
Saulius Jankauskas neslėpė, jog uždavinys parodyti fotografijoje aktorių priartintą prie buities, bet nekasdienišką, nebuvo labai lengvas. „Juk scenos žmonės visiems atrodo kitokie – išskirtiniai, ypatingesni. Nesinorėjo to mito griauti, nors pats bendraudamas su aktoriais įsitikinau šios nuostatos klaidingumu“, – kalbėjo fotografas.
Pusę metų jis tarėsi ir taikėsi prie itin užimtų, darbuose paskendusių žmonių dienotvarkės, kol nufotografavo visus trisdešimt Šiaulių teatre dirbančių aktorių. Pasak Sauliaus, fotografuotis sutiko visi. Tik ne visi pritarė minčiai įsiamžinti namų aplinkoje. Vieni nenorėjo rodyti sienų, seniai nemačiusių remonto, kiti brangino asmeninę erdvę.
Iš šios padėties išsisukta išmoningai. Aktorių Vladą Baranauską, niekada nesiskiriantį su šaliku, Saulius nufotografavo nešantį šiukšles, tačiau su lakiniais batais rankoje. Aurimą Pintulį, gyvenantį kukliame vieno kambario butelyje – mirkstantį pilnoje putų vonioje su cigarete.
Fotomenininko žodžiais, aktoriai savotiškoms provokacijoms pasidavė gana lengvai. „Jie pakankamai komunikabilūs ir betarpiškai bendraujantys žmonės“, – tvirtino pašnekovas ir prisipažino, jog sunkiausiai sekėsi bendrauti su vyresnės kartos aktoriais, kurių iki „Valandėlės su aktoriumi“ nepažinojo.
Daug kūrybinio džiaugsmo
Su dauguma jaunesniųjų Šiaulių aktorių Saulius Jankauskas, dirbdamas fotokorespondentu, buvo ne kartą bendravęs, todėl jam buvo gerai žinomi jų sukurti vaidmenys, įpročiai ir pomėgiai.
Neatsitiktinai žvejybą mėgstanti Lina Bodytė nufotografuota virtuvėje užmetusi meškerę, Saulius Eduardas Pauliukonis – kepantis kūčiukus prie miltais apibarstyto stalo, Silvija Povilaitytė tarsi balerina, bet prie šalia numestos šluotos, Dalius Jančiauskas – su šunimi ir kepti paruoštomis plekšnėmis, Juozas Bindokas „pagautas“ besiruošiantis raugti kopūstus.
Dėl teatro direktoriaus Antano Venckaus pamėtėtos idėjos – aktorius pateikti paprastais žmonėmis, Saulius Jankauskas nepatingėjo nusiboginti ir į aktorių sodybas. Kelmės rajono miškuose spragsint laužui buvo įamžintas aktorius Juozas Žibūda.
Daug pastangų, laiko ir vaizduotės pareikalavusio darbo vaisiais dabar gali džiaugtis trys „suinteresuotos“ pusės. Žiūrovus, atėjusius į teatrą, žavi galimybė matyti pamėgtus aktorius visiškai kitokius nei scenoje. Aktorius džiugina kokybiškos ir netradiciniais sprendimais išsiskiriančios nuotraukos. O parodos autorius iki šiol gyvas kūrybiniu džiaugsmu, patirtu bendraujant su scenai atsidavusiais, talentingais, savitą pasaulėžiūrą turinčiais žmonėmis.
Darbai be pavadinimų
Fotomenininkas Saulius Jankauskas taipgi pasižymi originaliu mąstymu, pasaulėjauta. 2007 metais surengtoje menininko tapybos parodoje „Kriušonas“ visiems į akis krito paveikslai be pavadinimų. Saulius savo darbų niekada „neįrėmina“ vienu ar keliais žodžiais.
Nutapęs paveikslą, kitoje pusėje užrašo kelis sakinius – tai, ką norėjo pasakyti, ką jautė tapydamas: „Gyvenimas suka ratu. Viskas kartojasi. Pavasaris, vasara, ruduo, žiema. Keičiasi tik vaizdai: žmonės, paukščiai, miestai. Kažkas kažką ištrina, kažką palieka. Ar paliks jis mus?“ Kartais žmonės Sauliaus tapytus paveikslus įsigyja vien dėl jo užrašytų žodžių.
Sauliaus Jankausko teigimu, po Šiaulių dramos teatro aktoriams surengtų fotosesijų jam be galo knietėjo ant nuotraukų užrašyti, kas tuo metu jausta, kokių potyrių nebuvo išvengta.
„Prierašas prie kiekvieno darbo – tiek paveikslo, tiek nuotraukos, būtinas, nes žmogus dažniausiai nežino, ką autorius norėjo išreikšti. Į kiekvieną darbą žiūrima per savo prizmę, todėl tai, kas skaudėjo, rūpėjo pačiam autoriui, taip ir lieka nesužinota, tarsi už kadro“, – kalbėjo menininkas.
Jis per pastaruosius metus į nuotraukas pradėjo žiūrėti ir per žurnalistinę prizmę. Saulius jau įsitikino, kad spaudoje pasirodžiusią fotografiją nesunkiai galima padaryti tiek pozityvią, tiek negatyvią. Tai lemia vos kelių žodžių prierašas po ja.
Barbė devyndarbė
Fotomenininkas Saulius Jankauskas labiausiai mėgsta fotografuoti moteris, nepatinka daryti nuotraukas įvairiems bukletams, reklamoms. Pašnekovo žodžiais, Šiauliuose kuriant reklamą nereikalaujama tikrų nuotraukų. Jas atstoja montažai, todėl šis „žanras“ daugiau nei dvidešimt penkerius metus su fotoaparatu nesiskiriančio vyro nedomina.
Kalbant apie populiarų ir tik pastaraisiais metais išgarsėjusį fotografą, reikia pasakyti, jog jis per gyvenimą yra dirbęs įvairiausius darbus. Šiuo metu dirba dailininku įmonėje „Šiaulių gatvių apšvietimas“, prieš tai buvo baldžius, reklamos gamintojas, dažytojas, dailidė, pokraninių kelių montuotojas, mezgėjas, pardavėjas, vadybininkas, dizaineris, maketuotojas.
Kartu visąlaik buvo tapytojas ir fotografas. Bet apie tai jau kalbėta.
