Labai nenorėjome visų turistų "nutrintų" Turkijos ar Graikijos (!) kurortų, norėjosi kažko kito, nepažinto, negirdėto, visiems nematyto... Beveik pavyko rasti tokią vietelę, beje, visai netoli nuo Lietuvos!
Manau, kad nemaža dalis girdėjo, o gal ir matė filmą "Mamma mia!". Mudu su vyru jį žiūrėjome dar prieš vestuves, o vyras niurzgėjo, kad nuobodus bus filmas. Tačiau nuo pirmų scenų mus tikrąja to žodžio prasme apakino vaizdai - dangaus žydrumo jūra, uolos, svaiginanti žaluma.
Oho, pagalvojau, rado gi kokį kraštą Karibuose filmui filmuoti... Iškart po to neatėjo mintis pulti ieškoti, kur filmas filmuotas. Galbūt po mėnesio pradėjau naršyti Google ir likau didžiai nustebusi - tie nerealaus grožio vaizdai ir salos - juk ta pati mūsų nurašyta Graikija!
Iškart supratome - mūsų medaus mėnuo (pernai spalį) bus ten - netoli ir be galo gražu... Lietuvių kalba neradau aprašymų apie organizuojamas kelionės būtent į tą salyną (Sporades salų grupė). Todėl mums ši idėja patiko dar labiau - norėjome atrakcijos, kelionę organizuoti patys. Taigi, pradėjome...
Paaiškėjo, kad mūsų nužiūrėtoje saloje Skopelos vyrauja vasaros-žiemos turistinis sezonas, tuokėmės rudenį, tad Graikijojejau buvo visiškai "ne sezonas". Ne tik kad buvo sunku rasti dar veikiantį viešbutį, tačiau ir kelionė iki salos kuo toliau, tuo labiau atrodė neįveikiama.
Po ilgų žemėlapio, lėktuvų, keltų bilietų pasiūlos analizavimo mūsų kelionė link tikslo atrodė taip: Skrydis Vilnius-Praha-Atėnai (lėktuvo iš Prahos į Atėnus teko laukti apie 7 val.), Atėnuose turėjome atsirasti vidury nakties, išsinuomoti automobilį, lėkti pagrindine Graikijos autostrada 400 km iki uosto, sulaukti kelto ir keltu keltis į salą 4 valandas. Paskaičiavome, nuo išvykimo iš namų iki atvykimo į viešbutėlį mums kelionė truktų 1,5 paros!!! Ir mes tam ryžomės - juk taip smagu, kai pats kuri savo kelionę!
Kadangi mūsų biudžetas nebuvo be ribų, teko taupyti. Nesame išrankūs ir išlepę, tad iš vos kelių saloje dar spalį veikiančių viešbučių išsirinkome pigiausią, tačiau vaizdas iš kambario balkono bent nuotraukose atrodė geriausias. Tokį, koks buvo internetiniame puslapyje, pamatėme ir gyvai - ir dar geresnį, nesitikėjome, kad bus dar gražiau negu reklaminėse nuotraukose...
Kelionė į salą vyko taip, kaip aprašiau - du skrydžiai, naktis Atėnuose, nuomotas automobilis, kelionė 400 km link uosto, auštantis rytas uostamiestyje (Volos), didžiulis keltas ir mes, neišsimiegoję bei akinami Graikijos vietinio gyvenimo, nenulaižyto turistų...
Išlipę iš kelto mūsų saloje, patyrėm lengvą kultūrinį šoką - chaosas, visi eina kas kur, važiuoja irgi kas sau, švilpukai, automobilių pypsenimai - mes prie to tikrai neįpratę. Vos ne vos išvairavom automobilį iš minios prie kelto ir stabtelėjome - o kur toliau?
Nors turėjome atsispausdinę nemažą pluoštą medžiagos apie salą ir žemėlapius, pasimetėm... Pripažinsiu, šiek tiek nusivylėm ir net drįsom pagalvoti - o ką mes čia veiksim 9 dienas??? Paskambinau į viešbutuką, pasakiau, kad mūsų navigacija nerodo nė vieno kelio saloje. Atsiliepęs vyras pasakė, kad atvyksta mūsų iki uosto pasitikti. Beje, angliškai susikalbėti nebuvo jokių problemų - vietiniai puikiai ją moka, kadangi, pasirodo, saloje gyvena nemažai anglų.
Mūsų uostukas saloje - kaimelis, išsidėstęs pakalnėje.
Apsukę ratą aplinkeliu link kalno viršaus, atvykome į viešbutuką. O jis - šeimyninis, nedidukas, be galo jaukus! Pusryčiai tiekiami svetainėje, juos ruošia mus pasitikusio vyro žmona - abu jie viešbučio savininkai. Pasirodo, dėl kambario rezervacijos el.paštu kontaktavau su jų sūnumi, kuris, deja, buvo išvykęs. Kadangi pranešiau, kad esame jaunavedžiai, vos atvykę buvom šeimininkės apkabinti, išbučiuoti ir gavome šampano. Bei bene geriausią kambarėlį su nerealiu vaizdu į visą miestelį... Kambarys nedidukas, bet jame tilpo ir šaldytuvėlis, ir reikalingi indai.
Viešbutyje tuo metu buvome tik mes, šeimininkai ir jų draugai iš Norvegijos - taip pat prieš keletą metų atradę šią salą ir nuolat atvykstantys dukart per metus. Pusryčiaudavome ir vakarieniaudavome prie bendro stalo, porą dienų mes ir norvegai gaminome savo tradicinius patiekalus. Deja, sunkoka buvo rasti parduotuvėje mums įprastų produktų... Miestukas nedidelis, jame vos dvi gatvės, kur telpa automobilis, tačiau prekybos centriukų ir dar spalį veikiančių kavinaičių buvo nemažai, tad iš bado nemirėme - o taip atrodė vos atvykus!
Taigi, visas 9 dienas mes tikrai radome ką veikti. Be abejo, privalumas - nuomotas automobilis, apvažinėjome visą salą. Nors nedidelė (17x8 km), tačiau sugebėjome paklysti miškuose tarp kalvų... Paplūdimiai saloje - vieni gražesni už kitus, treti dar gražesni, ir nežinai, kur nori pagulėti, pasimaudyti.
Tiesa, mums šiek tiek nepasisekė su oru - tuo metu buvo lietingas metas ir saulės gavome vos dvi dienas - tačiau ir tiek užteko. Saloje buvo dar ir keli miestukai - visi labai skirtingi, savotiški. O vienuolynų ir bažnytėlių - keli šimtai! Taip skaitėme internete, nepatikėjome, bet - taip yra iš tiesų. Iki kai kurių bažnytėlių kelias tik pėščiomis per vos praeinamus kalnų takelius.
Ant aukšto kalno radome keistą vietą - net vietiniai gyventojai nežino istorijos. Lyg buvusi šventykla, o gal piratai slėpdavo lobius, nes yra keletas akmenyje iškirstų duobių.
Gyventojai iš kartos į kartą girdėję tik legendas. Pasirodė keista, tačiau net jūra aplink salą neištirta, galima rasti daugybę nuskendusių daiktų, todėl nardymas su įranga ten uždraustas... Ir pati sala visiškai netyrinėta.
Na, bet grįžtu į pradžią - tai, dėl ko mes vykome tokį ilgą kelią į šią salą - tai filme matyta, mūsų vadinama "legendinė" bažnytėlė ant kalvos.
Stebėjome orų prognozes ir šį "desertą" pasilikome saulėtai dienai. Vieta iš tiesų įspūdinga, iki bažnytėlės veda 202 laipteliai, o lipant ir iš viršaus atsiveria nuostabūs vaizdai.
Kiekviena bažnytėlė saloje turi savo varpą, tačiau tik čia drįsau juo skambtelėti - mažo varpo didžiulis garsas nuaidėjo per apylinkes. Jausmas tikrai nepakartojamas. Saloje daugybė "romantinių" kampelių, vienoje pusėje gali sutikti fantastišką rytą, kitoje - palydėti saulę su taure gėrimo...
Apie 9 medaus dienas Graikijos saloje Skopelos galėčiau rašyti ir rašyti. Tikrai nenusivylėme, nors pati kelionė iki salos ir atgal mums kainavo brangiau negu visos 9 dienos ten... Atgal taip pat vykome 1,5 paros. Žinoma, vasaros sezono metu viskas daug paprasčiau - yra skrydžiai iš Londono į gretimą salą, yra keltas arčiau Atėnų (200 km atstumu).
Tačiau tikrai nesigailime, kad vykome ne sezono metu - patekome į šiltą šeimyninę aplinką, buvome priimti ne kaip turistai, o labiau kaip seni draugai, saloje sutikome vos keletą užsieniečių, o sakė, jog po minėto filmo pastatymo vasaromis būna žmonių antplūdis, ypač anglų bei skandinavų. Ir į "legendinę" bažnytėlę prieiti nebūna paprasta per žmonių minias. O mudu dabar ten buvome tik dviese - geresnio medaus mėnesio būti negalėjo!
Indrė ir Donatas
**********
Šis rašinys - konkurso „Nuostabiausia vieta medaus mėnesiui“ dalis. Dalyvauk konkurse ir tu, papasakok, kaip praleidai savo medaus mėnesį, ir laimėk kvietimus pasilepinti SPA procedūromis!
