- Ką parodė Jūsų atlikta sužadėtinių apklausa? Ar gauti rezultatai nustebino?
- Taip, kai kurie sužadėtinių atsakymai nustebino. Buvo pastebėtas toks meilės ir santuokos supratimas, kaip jį pristato populiarioji kultūra, kuris skiriasi nuo krikščioniško supratimo. Pavyzdžiui, nemažai sužadėtinių meilę supranta kaip jausmus.
Nors meilei iš tiesų priklauso jausmai, tačiau kad meilė yra valingos pastangos, pasisakė mažiau žmonių. Nemažai jaunimo taip pat nesupranta skirtumo tarp nesantuokinio ir santuokinio lytinio akto.
Pastebėjau ir nepakankamą santuokinės priesaikos vertinimą. Bet labiausiai nustebino tai, kad atsirado sužadėtinių, kurie pripažįsta skyrybas arba pasisako už tai, kad tam tikromis aplinkybėmis galima nesilaikyti santuokinės ištikimybės. Toks požiūris iš esmės priešingas Santuokos sakramento, kurį jie tuoj sudarys, sampratai.
- Kodėl, Jūsų nuomone, Lietuvoje išyra maždaug kas antra santuoka?
- Priežasčių daug ir įvairių. Tai bendravimo ir santuokinio gyvenimo kultūros skurdumas. Kaip kunigas atkreipčiau dėmesį į dvasinių ir bendražmogiškųjų vertybių krizę, kuri labai prisideda prie skyrybų augimo. Žmonių tikras atsigręžimas į Dievą, tikėjimas ir jo praktikavimas iš esmės keičia santuokinio gyvenimo kokybę gerąja prasme.
- Kartais susidaro įspūdis, kad dauguma Bažnyčioje tuoktis norinčių porų Bažnyčioje ima lankytis tik prieš santuoką. Ar galite atskirti, kuri pora santuokai pasiruošusi, kuri - ne?
- Dalį žmonių galima pavadinti gyvenimo etapų tikinčiaisiais. Tai tokie žmonės, kurie atsigręžia į Bažnyčią tam tikrais gyvenimo etapais, pvz., kai reikia krikšto, laidotuvių ar santuokos. Dalis besirengiančių santuokai sužadėtinių priklauso tokiems tikintiesiems.
Tačiau esu liudytojas ne vieno atvejo, kai rengimasis santuokai tampa nauju tikėjimo impulsu gyvenimui, kurį jaunimas atranda ir puoselėja toliau. Labai džiaugiamės, kad primirštas tikėjimas rengiantis santuokai atgaivinamas.
Tikime žmonių gera valia ir manome, kad dauguma porų atsakingai ruošiasi Santuokos sakramentui. Jei žmogus neturi kokios psichologinės ar psichinės negalios, tikra manyti, kad jis/ji gali suprasti ir prisiimti santuokinius įsipareigojimus.
Santuokos sakramentas - ne tik tikėjimo veiksmas, bet, pirmiausia, prigimtinis pašaukimas – mylėti, dalyvauti naujos gyvybės kūrime, būti atsakingu, ištikimu, puoselėti asmenų bendrystę. Tai natūraliai suprantama ir be Bažnyčios pagalbos, nežiūrint koks žmogaus tikėjimas ir ar jis dažnai eina į Bažnyčią, ar ne.
Žinoma, jei išryškėtų, kad žmogus nori tuoktis Bažnyčioje, bet turi santuokos esmei priešingus nusistatymus, kaip antai - pateisina skyrybas, toleruoja neištikimybę ar yra priešiškas vaikų pradėjimui - toks žmogus pats padaro save nepasiruošusiu santuokai ir Bažnyčios pareiga atidėti tokių žmonių santuoką. Mano praktikoje tai retos išimtys. Dauguma sužadėtinių labai geranoriški ir įsiklauso į sužadėtinių kursų ar pokalbių su kunigais mokymą.
- Viename savo straipsnyje teigėte, kad dalį jaunuolių tuoktis skatina ne kas kita kaip lytinis potraukis vienas kitam. Ar tebesilaikote nuomonės, kad skaisčiai iki santuokos tegyvena apie 1 proc. porų? Kodėl Bažnyčia smerkia ikisantuokinius lytinius santykius?
- Pasirodo, kad klydau – skaisčiai iki santuokos gyvena daugiau sužadėtinių. Ikisantuokiniai lytiniai santykiai yra didelė problema. Jie yra nepriimtini todėl, kad neatitinka žmogaus pašaukimo.
Lytiniai santykiai negali būti pramogos dalis, tarnaujantys vien malonumui – tai būdas, kuriuo perduodama gyvybė, todėl jie yra šventi, nes gyvybė yra šventa. Lytiniai santykiai yra skirti išreikšti meilei kaip visapusiškam savęs dovanojimuisi vienas kitam, todėl juos turi lydėti atsakomybė, įsipareigojimas, ištikimybė, atvirumas naujai gyvybei, paprastai sakant – tikra meilė ir pagarba kitam žmogui.
Vienintelė vieta, kurioje išlaikomos visos šios sąlygos, yra santuoka. Jei tarp vyro ir moters dar nėra santuokinio įsipareigojimo, jų lytiniams santykiams trūksta atsakomybės vienas kitam, vadinasi - meilės. Nesantuokiniai lytiniai santykiai yra labiau gyvuliškas, o ne žmogiškas veikimas, nes žmoniškąjį veikimą charakterizuoja sąmoningas, atsakingas ir valingas, paremtas protavimu, veikimas.
Negalima pasiduoti aistroms - tai būdinga gyvūnams - žmogus pašauktas kontroliuoti savo seksualinius impulsus ir veikti atsakingai. Štai kodėl Bažnyčia primena, kad ikisantuokiniai lytiniai santykiai neatitinka žmogaus pašaukimo visapusiškai vyro ir moters meilei, pagrįstai atsakomybe ir pagarba vienas kitam.
Dievas ir jo sukurta žmogaus prigimtis nesikeičia - keičiasi tik žmonių mąstymas, papročiai. Žmogus visada liks pašauktas tikrai, o ne paviršutiniškai ar suvaidintai, aistrų pagrindu pridengtai meilei. Bažnyčia niekada nenustos priminti žmogui šios tiesos – lytinis atsidavimas išreiškia meilę, tą žmogaus esminį pašaukimą tik santuokoje, sudarytoje Dievo akivaizdoje viešos priesaikos pagrindu.
- Neabejoju, kad dėl tokių pareiškimų sulauksite priekaištų ir priminimų, kad gyvename XXI a. Ką į tai atsakytumėte? Gal tikrai nebegalime kelti tokių reikalavimų, kurie galiojo, tarkime, prieš 50 metų?
- Ikisantuokiniai lytiniai santykiai ir gyvenimas kartu iki santuokos būdingi tam tikrai daliai jaunimo. Toks jų elgesys rodo santuokos ir lytinių santykių prasmės nesupratimą ir (ne)sąmoningą jų nuvertinimą. Tai reiškinys, kurį reikia spręsti. Kaip tą geriau padaryti, reikia rimtai apsvarstyti.
Galiu paminėti, kad Amerikos katalikų Bažnyčios vyskupijose šis reiškinys nagrinėjamas sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui eigoje. Sužadėtiniai raginami nutraukti lytinius santykius ir apsigyventi atskirai idant geriau susitelktų rengimuisi santuokai. Ir tai rimtas raginimas. Jei pora atsisako nutraukti santuokos nuvertinimą demonstruojantį elgesį, svarstoma ar iš vis tokie žmonės gali būt prileisti prie santuokos.
Jei gali, tai jiems pasiūloma tik kuklios apeigos su minimaliu šventės dalyvių skaičiumi. Galbūt kada nors tokios taisyklės ateis ir į Lietuvą, tačiau šią problemą turėtume spręsti visi kartu – Bažnyčia, pedagogai, sociologai, žiniasklaida, nes tai visos visuomenės iššūkis. Juk visi norime matyti tvirtas ir laimingas šeimas, gyvenimo prasme besidžiaugiančius žmones.
2009 m. atliktos anketinės visų septynių katalikų Bažnyčios vyskupijų sužadėtinių apklausos „Lietuvos vyskupijų sužadėtinių požiūris į vedybinės kūno prasmės įgyvendinimą santuokoje“ metu apklausti 563 sužadėtiniai. Tyrimas buvo Ž.Kulpio disertacijos, apgintos 2010 m. Vytauto Didžiojo universitete, tiriamojo darbo dalis. Tyrimas atskleidė sužadėtinių sampratą ir požiūrį į meilę, santuoką, santuokinę ištikimybę, neišardomumą, kontracepcijos naudojimą santuokiniame gyvenime.
