Gimė: 1949 m. Londone.

Karjera: britiškojo „Vogue“ vyriausioji redaktorė, „House&Garden“ vyriausioji redaktorė, nuo 1988 m. – amerikietiškojo „Vogue“ vyriausioji redaktorė.

Įvaizdis: niekada nenešioja rankinės, nes mano, kad ji kenkia elegantiškai moters laikysenai. Kalbama, kad pagrindinis Annos kolegų Hamisho Bowles ir Andre Leono Talley darbas – nešioti jos daiktus. Savo asmenine legenda ir įvaizdžiu neretai ji užgožia ir patį žurnalą, o dėl ūmaus ir šalto būdo vadinama „atomine Wintour“.

Išskirtinumas: nepaprasta nuojauta mados tendencijoms ir charizma, kuriai paklūsta net iškiliausi mados pasaulio atstovai. Anna Wintour vertina ne grožio kultą, o grožio kūrybą: modelis viršelyje turi būti ne toks, koks yra iš tikrųjų, o kuo tobulesnis, ypatingesnis, pranokstantis pats save.

Žurnalo vizija: į elitą orientuotą estetika, perfekcionizmas, įžymybių propagavimas (mėgstamos žymios ir įtakingos straipsnių herojės). Kita vertus, A. Wintour supranta, kad ne visi, perkantys „Vogue“, perka žurnale reklamuojamus brangius daiktus. Tačiau ji įsitikinusi, kad šis žurnalas moko skaitytojus supratimo apie grožį, skonį, madą.

Anot Annos, „Vogue“ yra tiltas tarp podiumo ir dėvimų madingų drabužių.

„Vogue“ skaitytoja: šiuolaikinė moteris, kuriai rūpi karjera ir pinigai, kuri neturi laiko vaikščioti po parduotuves ir žiūrinėti, kas yra madinga. Naujausią informaciją apie madą jai turi pateikti žurnalas. Tai – elegantiška, moderni, gyvybinga, išpuoselėta ir seksuali moteris.

Nuopelnai žurnalui: svarbiausias A. Wintour pasiekimas, įvertintas „Vogue“ leidžiančios kompanijos „Conde Nast“ vadovų, yra tai, kad žurnalas nusikratė gyvenimo būdo prieskonio ir vėl tapo mados žurnalu.

Pradėjus vadovauti Annai, atgijo „Vogue“ viršeliai. Jie, kaip Dianos Vreeland laikais, vėl pradėti fotografuoti atvirose erdvėse, natūralioje šviesoje, ne tik studijose. Viršeliuose atsirado mažiau žinomų, tačiau išskirtinių tipažų modelių, vilkinčių brangius drabužius greta pigių, šlapiais plaukais, be makiažo.

Viršeliuose – ne tik protretai, atsirado daugiau kūno. Mada priartinta prie vartotojiškos skaitytojos, kuriai žurnalas – būdas pasisemti praktiškų idėjų. 2004 metais pasklidus kalboms, kad charizmatiškoji „Vogue“ redaktorė išsisėmė, buvo išleistas rekordinio storio rugsėjo mėnesio numeris iš 832 puslapių. Pradėti leisti ir priedai: „Teen Vogue“, „Vogue Living“, „Men‘s Vogue“.

Tais metais Anna pelnė metų redaktorės titulą, o jos atlyginimas pasiekė 2 milijonus dolerių per metus. Be to, jai priklauso 50 000 dolerių vertės priedas drabužiams, nemokami skrydžiai, prabangių viešbučių apartamentai ir kitos privilegijos.

Kilnūs siekiai: remia jaunus talentus, rekomenduoja juos garsiems mados namams. Ji įsitikinusi, kad tai akivaizdi nauda ir verslui, ir madai. Jos dėka Johnas Galliano užėmė „Dior“ pagrindinio dizainerio pareigas, Thomas Browne – „Brooks Brothers“, Marcui Jacobsui ji padėjo suorganizuoti pirmąjį didelį šou, savo darbuotojai Plum Sykes – iškilti kaip novelistei, rašančiai apie Niujorko elito gyvenimą.

A. Wintour globoja „Metropolitan“ menų muziejų, prisideda prie CFDA (Amerikos mados dizainerių tarybos) veiklos, kuri ieško ir aktyviai remia jaunus, talentingus dizainerius. Taip pat renka milijonus AIDS labdaros organizacijoms, organizuoja įvairias socialines akcijas. Pavyzdžiui, „Vogue“ finansavo grožio salonų įkūrimą Afganistane, kad atsirastų naujų darbo vietų vietinėms moterims. Po rugsėjo 11-osios inicijavo specialių marškinėlių gamybą paremti „Dvynių bokštų“ fondui.

Vertybės: vertina stiprias, savo nuomonę turinčias ir nebijančias jos reikšti asmenybes. A. Wintour pabrėžia nekenčianti prisitaikančių „pilkų pelyčių“ – su tokiais žmonėmis jai tiesiog neįdomu ir nuobodu.

Kritika: A. Wintour yra nuolat persekiojama gyvūnų teises ginančios organizacijos PETA atstovų už kailinių propagavimą „Vogue“ žurnale – jų populiarinimą fotosesijose, reklamose ir redaktoriaus žodyje.

Kai kurie PETA išpuoliai prieš A. Wintour žinomi visame pasaulyje ir yra tapę legenda. Pavyzdžiui, 2005 metų išpuolis Paryžiuje, kuomet prieš „Chloe“ mados namų šou vyriausioji „Vogue“ redaktorė vienos PETA aktyvistės buvo apmėtyta pudingu. Tikriausiai ne vienas matė plakatą, vaizduojantį nesimpatišką moteriškę, stebėtinai panašią į Anną Wintour, su užrašu: „Kailinius dėvi nuostabūs gyvūnai ir bjaurūs žmonės“.

Įpročiai: nors mados pasaulyje įprasta, kad kolekcijų pristatymai dažniausiai prasideda beveik valanda vėliau, nei parašyta kvietime, A. Wintour atvyksta būtent nurodytu laiku. Ji teigia tą laiką išnaudojanti planuodama dienotvarkę, pasižymėdama idėjas, tvarkydama reikalus telefonu.

Atvykusi į pristatymą, oficialius pietus ar vakarėlį, ji neužsibūna ilgiau nei 20 minučių. Iš fotografų ji reikalauja, kad šie prieš kiekvieną fotosesiją padarytų joje naudojamų drabužių ir aplinkos detalių „polaroidus“, nes ji nori įvertinti visa tai dar prieš pradedant darbą. Po fotosesijos jai turi būti pateikti absoliučiai visi, o ne atrinkti fotografo nuožiūra kadrai.

Redakcijos darbuotojai įsitikinę, kad A. Wintour perskaito viską, kas tą mėnesį publikuojama žurnale, gal kiek atlaidžiau žiūri nebent į menų ir knygų apžvalgos skiltis. Kai kurių įžymybių fotosesijoms ji asmeniškai parenka drabužius. Tokia garbė teko Jennifer Lopez, Kate Moss, Donaldui Trumpui, Dianai von Furstenberg.

O jei straipsnio herojus yra neišvaizdus – jai straipsnis yra niekinės vertės. Būtent A. Wintour įpratino dizainerius skolinti drabužius ne tik muziejams, bet ir įžymybėms išsirengus į ypatingą vakarą. Ji įsitikinusi, kad tai – daug geresnė reklama nei fotosesija su tuo drabužiu vilkinčiu profesionaliu modeliu.

Užgaidos: kalbama, kad vyriausioji „Vogue“ redaktorė turi tris visu etatu dirbančius asistentus. Tačiau kartais skambinančius telefonu ji nustebina pati pakeldama telefono ragelį. Per kiekvienas Kalėdas „Vogue“ aksesuarų skyrių aplanko košmaras, kuomet reikia išrinkti dovanas Wintour artimiesiems. Kiekvienas, kuriam tenka ši užduodis, visą šventinį laikotarpį jaučiasi klaikiai – galvodamas, įtiks savo šefei ar užsitrauks nešlovę.

Nekenčia: storų ir apkūnių žmonių. Su tuo susijęs ne vienas skandalas: JAV televizijos laidų vedėjai Oprah Winfrey prieš fotosesiją „Vogue“ viršeliui liepta numesti svorio. Tos pačios herojės laidoje vienas iš „Vogue“ darbuotojų Andre Leonas Talley (beje, labai apkūnus), prisipažino, kad Anna nemėgsta storų žmonių, todėl ir iš jo pareikalavo numesti svorio. Dėl to, anot Andre, dauguma redakcijos merginų yra labai lieknos.

Nuomonė apie ją: Karlas Lagerfeldas mano, kad A. Wintour yra sąžininga – sako tai, ką mano, neveidmainiauja. Daugelis dizainerių įsitikinę, kad jų drabužiui atsiradus žurnale tas modelis kaipmat iššluojamas iš lentynų salonuose. Pati Anna neslepia, kad iškilus dilemai, kurią iš dviejų nuostabių suknelių pasirinkti, ji renkasi tą, kurios mados namai užsako daugiau reklamos.

„Vogue“ redaktorės nuomone, komercija nėra purvinas dalykas. Sakoma, kad apie Annos nuožmumą sklinda kalbos dėl to, kad žmones ji labai traukia, daugelis norėtų būti su ja artimesni ir, nežinodami, kaip prie jos prieiti, kuria įvairiausias legendas apie jos piktumą, šaltumą ir išpuikimą.

Biografinės knygos: „Front row: The cool life and hot times of Vogue‘s editor in chief“, „Anna Wintour: what lies beneath the chic exterior of Vogue‘s editor in chief“.

Kino juostos: Annos Wintour asmenybė inspiravo ne vienos kino juostos pagrindinę veikėją – „Ir velnias dėvi Prada“, „Gatavi drabužiai“, „Bjaurioji Betė“.

Rugsėjį žurnalas "Express Mada" – dar storesnis ir papildytas priedu jaunimui.

Žurnale skaitykite:

Mados gurmanams - fotosesija iš Niujorko

Superherojų kultas Vamp - mistikos ir sekso kokteilis

Kokių herojų kostiumais žavisi lietuvių dizaineriai, stilistai ir mados verslo atstovai?

Moterys superdidvyrės - personažai, ikvepiantys haute couture

Uniforma gali atrodyti stilingai

Specialus foto reportažas is Londono

Šaltinis
"Express Mada" ir DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją