Praėjus 100 metų, 6-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vienas mokslininkas paneigė šios istorijos realumą, teigdamas, kad tokio medžio nėra. Maža to, joks Carlas Liche niekada netyrinėjo Madagaskaro.
Galbūt toks žmones ryjantis medis ir neegzistuoja, tačiau yra augalų, gaudančių smulkesnį grobį. Gali būti, kad aprašytasis medis - tai smarkiai perdėta istorija apie tam tikrus augalus, vešinčius Madagaskare, Indonezijoje, Australijoje, Malaizijoje ir kitose karšto bei drėgno klimato šalyse. Didžiausias toks augalas yra ąsotenis (Nepenthes). Jo aukos - nedideli vabzdžiai ir driežai, kuriuos jis į savo žiedus privilioja kvapniu nektaru.
Ąsotenio lapai yra nusėti vaškiniais žvyneliais. Kai ant jų patenka vandens, kurį augalas siurbia savo šaknimis, susidaro kvapnus skystis, viliojantis vabzdžius, o kartais ir nedidelius gyvūnus. Bandydami atsigerti šio nektaro, gyvūnai įkrenta į ąsotėlio formos lapus ir nebesugeba išsivaduoti, o augalas iš jų išsiurbia maistingąsias medžiagas.
Į ąsotenio lapus jūs tikrai neįkrisite - augalas tiesiog per mažas, kad įsiurbtų žmogų. Kur kas didesnį pavojų mums kelia nuodingos rūšys. Straipsnių cikle - augalai, kurie yra iš tiesų pavojingi gyvybei.
Ricinmedis
Ricinmedis (Ricinus communis) - plačiai kultivuojamas augalas, iš kurio spaudžiamas ricinos aliejus. Jis taip pat auginamas dekoratyviniais tikslais. Todėl sunku patikėti, kad šiame augale yra mirtinai nuodingos medžiagos - ricinos.
Ricinos aliejus - švelnaus skonio augalinis aliejus, kurio dedama į maisto priedus ir prieskonius. Jis dažnai naudojamas saldainių gamyboje. Be to, kai kurie žmonės jį vartoja kaip vidurius laisvinančią priemonę. Moterys sako, kad jis paskatina gimdymo pradžią, nors tai moksliškai neįrodyta. Ricinos aliejus spaudžiamas iš augalo sėklų, kurių sudėtyje yra 40-60 proc. aliejaus.
Manoma, kad ricinmedis yra kilęs iš Afrikos, nors dabar jis paplitęs visame pasaulyje. Šis vešlus augalas dažnai sodinamas soduose, nes suteikia privatumo ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Ricinmedis labai greitai auga ir per vieną sezoną gali pasiekti 11 metrų aukštį. Jo žiedai yra gelsvai žalios spalvos, o viduriukas - raudonas. Lapai stambūs, dantytais kraštais.
Nedidelių ricinos kiekių yra visame augale, tačiau daugiausia - sėklų apvalkalėliuose. Sėklomis apsinuodijama retai, tačiau tai gali baigtis mirtimi. Dažniausiai šiu žalių su rudais taškeliais pupelių paragauja vaikai ir naminiai gyvūnai. Mirtina dozė vaikui - vos trys sėklos.
Apsinuodijimo ricinmedžio sėklomis simptomai: pykinimas, pilvo skausmai, vėmimas, vidinis kraujavimas, inkstų veiklos ir cirkuliacinės sistemos sutrikimai. Sėklų dulkės gali sukelti alerginę reakciją: atsiranda kosulys, raumenų skausmai, tampa sunku kvėpuoti. Tai dažnas reiškinys vietovėse, kur šios sėklos auginamos ir apdirbamos komerciniais tikslais. Senovėje iš ricinmedžio buvo gaminami kremai, o Kleopatra ricinos aliejų lašindavosi į akis, kad šios esą būtų ryškesnės.
