Šie metai jai bus geresni: ji įstojo į Harvardo universitetą. D. Loggins – vienintelė moksleivė iš visos mokyklos, priimta į šią prestižinę mokymo įstaigą.
„Kai sužinojau, kad mane priėmė, šiek tiek nustebau, - ABC News sako 18-metė. – Nešokinėjau iš džiaugsmo, nešūkavau ir neverkiau, bet buvau laiminga. Mane ne taip lengva sujaudinti. Nesu labai emocionali“.
Kai praėjusią vasarą ji grįžo į gimtąjį miestą iš mokomosios stovyklos Šiaurės Karolinoje, jos tėvų čia jau nebebuvo. Dawn neturėjo jokių galimybių su jais susisiekti, nes neveikė jų telefonai. Tik po kelių mėnesių mergina sužinojo, kad tėvai nuvažiavo aplankyti Tenesio valstijoje gyvenančių draugų ir nusprendė ten pasilikti.
Dar tuomet, kai gyveno su mama ir patėviu, Dawn dažnai ruošdavo pamokas žvakių šviesoje, nes už skolas jiems buvo išjungta elektra. Dažniausiai ji valgydavo makaronus, kuriuos virdavo ant malkomis kūrenamos krosnelės. Nei mama, nei patėvis nedirbo. Kiekvieną laisvą minutę mergaitė praleisdavo mokydamasi.
„Išsilavinimas – priemonė ko nors pasiekti“, - sako ji.
Grįžusi namo ir neradusi tėvų, Dawn pasiryžo likti ir užbaigti paskutinę vidurinės mokyklos klasę. Ji nakvodavo pas skirtingus draugus, kol galiausiai ją gyventi priėmė draugės mama Sheryl Kolton, kuri irgi dirbo mokyklos sarge. Dawn dienos buvo labai ilgos: ji keldavosi 5.20 val., nes nuo 6 iki 8 val. dirbo, o tada sėdėdavo sustiprintos istorijos, sustiprintos matematikos ir anglų kalbos pamokose. Po pamokų ir 2 val. valytojos darbo ji dar turėdavo atlikti namų darbus, prie kurių dažnai sėdėdavo iki 2 val. nakties.
Dawn pastangos nenuėjo veltui – ji baigė mokyklą geriausiais pažymiais. Merginos tikslas buvo studijuoti universitete.
Ji kreipėsi į penkis universitetus, tarp jų ir Harvardo. Netrukus pradėjo plaukti storiausi laiškai su kvietimais studijuoti, kol vieną dieną ji gavo plonytį voką iš Harvardo.
„Tai buvo plonas vokas – paprastai tokie nežada nieko gero“, - sakė ji.
Tačiau atplėšusi voką ji sužinojo, kad yra priimta studijuoti.
Dawn iš universiteto sulauks finansinės paramos ir jau gavo darbelį, kuris padės susimokėti už mokslus, kambarį ir pragyvenimą. Ji jau turi susitaupiusi pinigų knygoms ir kitoms svarbioms išlaidoms.
Mergina tikisi gauti biologijos magistrės laipsnį ir dirbti biomedicinos tyrimų srityje. Paklausta, ko labiausiai laukia pradėdama studijas, ji atsakė, kad labiau už viską trokšta stabilumo.
Dawn nori pati save išlaikyti ir nebijoti, kad bus atjungta elektra ar pritrūks pinigų maistui. Ir nors jos tėvai nebuvo patys rūpestingiausi tėvai pasaulyje, mergina tvirtina juos mylinti. Jie abu pažadėjo atvykti į dukros mokyklos baigimo šventę.
Dawn nori žvelgti į ateitį, o ne praeitį. Ji tikisi, kad jos pavyzdys įkvėps kitus moksleivius, tarp jų ir dvi jaunesniąsias sesutes, gerai mokytis ir siekti aukštojo išsilavinimo.
„Dabar esu labai laiminga, - sako ji. – Mane supa daug gerų žmonių.“
