DELFI skaitytojai teiravosi, galbūt dizaineriui norėtųsi būti svetur, kur jis galėtų visiškai atsiduoti kūrybai?

„Labai geras klausimas, nes aš iš tikrųjų galvoju, kad man jau čia taip nusibodo, kad noriu išvažiuoti. Čia tiek daug negatyvo... Įsijungi televizorių - norisi jį išjungti. Atsiverti žurnalą - norisi iškart jį užversti. Viskas čia blogai: maistas vėl pabrango, kultūrinio gyvenimo aktyvaus nėra, negirdėjau, kad visas miestas eitų į, pavyzdžiui, parodą ŠMC, - teigė J. Statkevičius, kuriantis kostiumus įvairiems spektakliams. - Per metus sukuriu kostiumus dešimčiai spektaklių ir vienos savo kolekcijos pristatymui viską išleidžiu“.

Šiuo metu dizaineris intensyviai ruošiasi naujos kolekcijos pristatymui, kuris įvyks lapkričio 16 d. Vilniaus Pramogų arenoje. Įkvėpimo J. Statkevičius šįkart sėmėsi iš olandų tapytojo Pieto Mondriano: „Pavasarį apsilankiau jo parodoje Paryžiuje. Pamačiau visus jo darbus ir iš privačių kolekcijų, ir kuriuos sunku kur nors kitur pamatyti. Man įspūdį padarė jo efemeriškos spalvos, kurios nuolat keičiasi. Tai norėjau ir savo kolekcijoje pavaizduoti“.

DELFI skaitytojai teiravosi, ar tiesa, kad mados meistrui juodai apsirengusi moteris yra gražiausia?

Anot J. Statkevičiaus, viskas labai kinta: jei vienais metais gali būti populiari juoda, kitais metais – kitos spalvos, tačiau juoda yra klasika ir juodus drabužius rinktis lengviausia, norint nesuklysti.

Dizainerio 2012 m. pavasario-vasaros kolekcija šviesi, juoda joje bus tik viena suknelė: „Man gražu šviesios, nepagaunamos spalvos, dūmų, miglos...“

Užsienio mados savaitėse vis dažniau galima išvysti apvelto šilko audinių, tačiau J. Statkevičius, paklaustas, kaip vertina modernaus veltinio galimybes, teigė, jog „Lietuvoje dabar velia visi, kas netingi, ir kai visi jau daro - aš nedarau“.

Juozo kolekcijoje nebeišvysime ir megztų suknelių, kurių pradininkas jis buvo: „Megztų suknelių idėja kilo labai paprastai - pamačiau Jaunimo teatre pas budinčią didžiulę ažūrinę staltiesę. Paklausiau, ar galima tokią padaryti iš moheros, o ji atsakė, kad galima. Ir taip ėmėmės megztų suknelių. <..> Bet megztos suknelės buvo seniai, dabar kiekviena siuvėja jau mezga. Mūsų technologija išsiskiria tuo, kad daugiau darbo su adata nei su virbalais“.

DELFI skaitytojams rūpėjo dizainerio nuomonė, kaip komercija veikia meną ir mados industriją.

„Labai daug atsiranda šlamšto. Gyvenimas pasidarė labai greitas: mobilieji telefonai, kompiuteriai, McDonaldas... Viskas greitai, greitai, greitai, o kas greitai - ne taip gerai. Greitai gimdo šlamštą...“ - teigė kūrėjas.

Paklaustas, kaip vertina faktą, jog „dizainerio" vardu yra vadinamos bet kokios turtingų vyrų ponios, pasiuvusios eilines drapanas“, J. Statkevičius pripažino, jog „tokia yra realybė“: „Aš žiūriu į tai kaip į vėją, kuris nuskrenda labai greitai...“

Konferencijos metu DELFI skaitytojai teiravosi, ar dizaineris imtųsi kurti uniformą Lietuvos kariuomenei.

„Mielai sukurčiau, be problemų. Ypatingai negaliu žiūrėti į policijos žalią uniformą, gėda. Ir taip tie mūsų policininkai pažaliavusiais veidais, tai dar ir uniformos žalios. Rytoj policininko uniformą perdaryčiau. Kas sukūrė tas uniformas? Ant laužo! Kodėl prancūzai taip gražiai atrodo?“

Tačiau stebėtis nėra kuo - J. Statkevičiaus nuomone, „kaip nėra latviškos mados, kaip nėra kanadietiškos mados, taip nėra ir lietuviškos mados“. Tačiau kūrėjas pripažino, jog lietuviai labai stengiasi būti madingi, visgi „stengtis ir būti yra ne tas pats“.

"Net ir pigiose parduotuvėse drabužių kaina yra užkelta, kad ir toje pačioje „Zaroje“ Vilniuje marškinėliai kainuoja 75 litus, o Paryžiuje - 4 eurus", - teigė dizaineris, DELFI konferencijos dalyviams ėmus smalsauti, kas gi trukdo lietuviams atrodyti gražiai ir ko trūksta Lietuvos parduotuvėse.

"Trūksta „H&M“ parduotuvės, trūksta drabužių jaunimui, pigių laisvalaikio drabužių. Pagrindinės parduotuvės Lietuvoje yra "Humanos". Ir čia ne humoras, o tokia Lietuvoje situacija", - pridūrė dizaineris.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)