„Ne laidoti skubėti reikia, o padėti. Padėti išsivaduoti iš klaidingų mitų, tokių gydymo būdų, kaip „kaimynė sakė“, palaikyti ir skatinti keisti gyvenimo būdą. Vėžį šiandien galima ne tik gydyti, bet ir išgydyti. Navikas – tai signalas, kad organizme susikaupė didžiuliai kiekiai šlakų, nepasisavintų maisto produktų. Juos pašalinus, pritaikius gydymą galima pasveikti“, – sako Vilniaus universiteto Lietuvos onkologijos instituto fitoterapijos kabineto vedėjas fitoterapeutas Juozas Ruolia. Jau dvidešimt metų jis stengiasi apsaugoti žmones nuo vėžio pasikartojimo.

Kodėl atsiranda navikų?

Vėžinių ląstelių turi kiekvienas žmogus. Imuninė ir kitos sistemos iškviečia tam tikras ląsteles, kurios „sugaudo“ pakitusią vėžinę ląstelę. Ši nuolatinė kontrolė yra budri tol, kol nusilpus imunitetui tam tikro audinio pakitusi ląstelė netampa piktybinė. Kad ir kaip mes ją šalintume: chirurginiu, cheminiu ar spinduliniu būdais – tikimybė, kad liko kelios vėžinės ląstelės, išlieka. Jas pavyksta aptikti arba neaptikti žymekliais.

Po gydymo kurso šio tyrimo reikėtų prašyti savo gydytojo ir reguliariai tirtis kas penkerius metus. Būtent šis tyrimas leidžia užkirsti kelią vėžio pasikartojimui.

Rimtai ir laiku gydant pirmos ir antros stadijos vėžys yra išgydomas. Svarbiausia, kad žmogus nesudarytų sąlygų ligai atsinaujinti. Kiek sudėtingesnis trečios stadijos naviko gydymas. Laiku susigriebus galima daug padaryti. Taip pat galima nuoširdžiai savęs paklausti: ką darome ne taip, kad „dūšelė“ nori iš kūno išeiti? Ar vaikams nusibodome, ar vyrui, o gal pavydime svetimų pinigų?

Gydydamiesi spinduline terapija nepirkite jokių vitaminų antioksidantų. Mat jie sumenkina gydomąjį poveikį. Tebūnie natūrali mityba. Vėžinės ląstelės turi penkis šešis kartus daugiau vandens, todėl veikiamos spindulių jos žus pirmos, o kitos organizmo ląstelės bus tik šiek tiek apgadintos.

Penkerius metus po gydymo reikėtų stebėti, ar nesusidaro palankios sąlygos vėl atsirasti navikui. Tris kartus per dieną: ryte, per pietus ir vakare rekomenduojama lakmuso popierėliu matuoti savo šlapimo ph. Rezultatus sudėti ir padalyti iš trijų. Žmogaus, sirgusio onkologine liga, vidurkis neturėtų viršyti 6-6,5. Ką daryti, jeigu jis didesnis? Gerti daugiau paprasto „gyvo“ vandens – iš šaltinio ar šulinio.

Kitas svarbus etapas – šį laikotarpį vartoti priemones, gerinančias imunitetą ir kraujodarą. Kai po gydymo sumažėja elektrocitų ir trombocitų, galima vartoti iki šešių tablečių bičių duonelės. Joje yra visos dvidešimt dvi aminų ir keturios nukleinų rūgštys, kurios ląstelei reikalingos kaip statybinės medžiagos. Taip pat į mitybos racioną galima įtraukti jūros kopūstų ar gerti jų tabletes, kuriose yra visų organizmui reikalingų mikroelementų.

Geriant iki dviejų šaukštų šaltalankių aliejaus arba kartą per savaitę valgant pusvalandį alyvuogių aliejuje kepintų morkų (kaip per Kūčias), organizmas gaus jam reikalingų karotinoidų. Ypač svarbu gauti jų visumą, o ne vieną betakarotiną, kuris tik skatina vėžio atsiradimą. Tai įrodo skaudi Skandinavijos patirtis: atlikti tyrimai parodė, kad vėžiu susirgo 16 proc. daugiau rūkančių žmonių, vartojusių betakarotiną, negu jo nevartojusių.

Žmonėms, norintiems stiprinti imunitetą, visada patariu auginti ežiuoles – rausvažiedes, baltažiedes. Kai jos pradeda žydėti, nuskinkite, padžiaukite pavėsyje. Rudenį sukapokite ir suberkite į termosą. Porą šaukštų žolelių užpilkite dviem litrais vandens. Tirpstančius vandenyje ežiuolių angliavandenius reikia veikti ilgai. Jeigu įpiltumėte šiek tiek alkoholio, ištirptų ir tos medžiagos, kurios tirpsta tik jame, mat visas ežiuolių veikliąsias medžiagas vien vandeniu sunku išekstrahuoti.

Ar įmanoma onkologines ligas išgyti vien vaistažolėmis?

Nepaisant vėžio formos, nėra jokių vaistažolių, galinčių pirminį vėžį išgydyti. Paaiškinsiu, kodėl. Visos vėžinės ląstelės pasidengia fibrinu ir taip pasislepia, kad organizmo imuninė sistema nebesugeba jų atpažinti. Taigi vaistažolių veikliųjų medžiagų molekulės nepasiekia paties vėžio telkinio. Šiuo atveju fitoterapijos tikslas – padaryti jas matomas: pamaitinti medžiagomis, kurias vėžinės ląstelės noriai įsisavina. Pirminis vėžys išpjaunamas peiliu, išgaudomas cheminiais vaistais, išdžiovinamas spinduliais.

Kad ir kokias prekeiviai sektų pasakas apie vieną ar kitą stebuklingą žolelę, supraskite – tai melas. Vienintelis efektyvus būdas – kuo skubiau kreiptis į specialistus. Vėžio nepasieks nei ugniažolių, nei musmirių, nei kitų liaudies medicinos priemonių veikliosios medžiagos. Teatleidžia Viešpats žemaičiams už tai, kad išdusino pusę rupūžių. Brangūs žemaičiai, nelieskite jų visai, nes jų odoje nepriimtinų vėžiui medžiagų yra tik pėdsakai. Ir dar, nemeskite gyvų rupūžių į spiritą: jame jos tuštinasi, tad gausite tik nuostabią fekalijų trauktinę. Nesityčiokite iš gyvūnijos, nes ji atkeršys.

Nebekvailiokite ir su auksiniais ūsais. Iki šiol neištirtas jų poveikis: ar jie slopina, ar, priešingai, stimuliuoja vėžines ląsteles. Šie augalai išpopuliarėjo tik todėl, kad to norėjo Baltarusijos auksinių ūsų plantacijų savininkai. Iki šiol nėra atliktų jokių mokslo tyrimų ir įrodyta, kad auksiniai ūsai gydo vėžį. Juose terasta medžiagų, panašių į aspiriną. Tad auksinių ūsų tvarsčius galite naudoti, kai susidėvi kremzlės, girgžda keliai, bet ne gydyti jais vėžį.

Taip pat liaukitės kvailioti su daigintų grūdų sultimis. Pardavėjai, sakantys, kad jos gydo vėžį, nemato mirštančių moterų, kurios litrais gėrė daigintų grūdų sultis, valgė grūdus ir vis tiek iškeliavo į amžinybę. Kad šios sultys veikia imunitetą turi įrodyti rimti mokslo tyrimai, nepasikliaukite kaimynės ar turguje išgirstu pasakojimu.

Kokias vaistažoles vartoti išsigydžius vėžį?

Tas, kurios vėžines ląsteles daro atpažįstamas imunitetui (jei jos cirkuliuoja kraujyje). Miškinių sidabražolių šakniastiebiai skiriami po gerklės, stemplės, storosios žarnos vėžio. Reikėtų vartoti nestiprų jų nuovirą, nes stiprus skatina vidurių užkietėjimą. Pelkinės sidabražolės, kurių pilnos Lietuvos balos, tinka po neagresyvaus vėžio, vadinamojo G1, G2.

Gysločiai – po burnos, jonažolės – smegenų, medetkos – krūtų, gimdos kaklelio ir kiaušidžių, pelynai – žarnyno, takažolės – šlapimo pūslės, pelkiniai pūkeliai – skrandžio navikų. Iš šių vaistažolių galima pasidaryti mišinį, lygiomis dalimis imant po dvi ar tris vaistažoles. Melanomų – odos vėžio – profilaktikai tinka vienintelės vėdrynų arbatos mišinys su gysločiais ir dobilais.
Pašalinus agresyvų naviką galima gerti tik ugniažolių arbatą ir sultis. Ir tik tada, kai kepenų tyrimai– ALT, AST ir ŠF yra geri. Jeigu jie prasti – reikia ieškoti kitų alternatyvų, nes ugniažolės dar labiau pablogins kepenų veiklą ir žmogus mirs nuo gydymo, o ne nuo vėžio.

Viena Lietuvos mokslininkė, kai jai buvo atrastas kiaušidžių navikas ir paskirti vaistai, pusantrų metų gėrė ugniažolių sultis ir gana sėkmingai atkūrė kraujo ląsteles. Kai iš Amerikos grįžusi dukra patarė badauti, jos vėžys padvigubėjo. Po to moters jau nebuvo galima išgelbėti. Nekvailiokite! Badavimas tik dar labiau alina organizmą.

Kaip gyventi, ką daryti, kad sumažėtų vėžio rizika?

Moterys iki trisdešimt metų neturėtų daryti krūtų rentgeno nuotraukų, išskyrus tuos atvejus, kai tai gyvybiškai būtina. Jaunoms mergaitėms ypač pavojingas rūkymas. Dervos, esančios cigaretėse paralyžiuoja kiaušidžių veiklą. Sauskelnės žudo berniukų iki devynių mėnesių spermatozoidus, rūkymas – mergaičių kiaušialąsčių kokybę.

Jeigu vartojate alkoholį, pasistenkite vakarėlyje gerti tik vieną jo rūšį. Žmonės prisiperka spirituotų prastų vynų, sumaišo juos su kitais alkoholiniais gėrimais ir tris dienas galabijasi. Kas žino, ar būtent tai ir nepastūmės organizmo ląstelių suvėžėti? Kokia mūsų kultūra ir iki ko nusivažiavome? Jeigu švenčiant gimtadienius pavyksta pasigerti, vadinasi, balius pavykęs. Tikriausiai nedaugelis dar težino, kad yra nealkoholinio alaus ir gerų prancūziškų, ispaniškų, itališkų nealkoholinių vynų. Kiek žmonių juos perka? Būtent jais vaišinkite giminaičius ir girtuoklių minias. Išliksite ne tik garbingi ir gražūs, bet ir girdėsite svečių kalbas.

Taip pat svarbu vengti vienarūšės ir labai kaloringos mitybos. Moterims, kurioms buvo diagnozuotas krūtų navikas, jokiu būdu negalima valgyti kiaulienos. Jos riebaluose esančios medžiagos, artimos estradioliui, pakartotinai sukels vėžį kitoje krūtyje. Penkerius metus reikėtų stengtis kuo daugiau valgyti žuvies, vištienos, jautienos. Nepamirškite valgyti tiek daržovių, kiek suvalgote mėsos.

Vėžį gali sukelti ir prastas suvalgyto maisto virškinimas. Jeigu mėnesiui ar dviem yra paskiriami vaistai, pavyzdžiui, „Lomexin“, „Mezym forte“ ar kiti fermentų deriniai, vartokite ir pelynų trauktinę – vadinamuosius vidurių lašus, kurie kasai ir kepenims padeda gaminti fermentus, tulžies rūgštį ir saugo kepenų latakus nuo gleivių kamščių susidarymo. Yra organizmų, kurių kasos ląstelės, mėnesį ar ilgiau pavartojus fermentų, negauna komandos dirbti ir pradeda virškinti save. Todėl nenustebkite, jeigu metai po metų vartoję fermentus, susirgsite kasos vėžiu.

Tiesa, pelynai naudingesni lėtiems žmonės: flegmatikams ir melancholikams. Puplaiškiai – pasiutusioms moteriškėms ir vyrams, kuriems viskas blogai, vis rėkia ir rėkia. Juos atskirti visai nesunku: numeskite raktus ant žemės. Jeigu krūptels – reikia puplaiškių. O jeigu nė nesureaguos – pelynų ir būtinai pridėkite vingiorykščių, šlamučių, gysločių, medetkų, ramunėlių, pipirmėčių. Karčias žoleles būtina maišyti su dar dviem ar trim augalais, nes vieni jie – nuodingi.

Prieš vartodami bet kuriuos vaistus, užsidėkite akinius, jeigu reikia – paimkite didinamąjį stiklą ir skaitykite, kaip išsiskiria vaistai. Leiskite jiems lengviau pasišalinti. Jeigu vaistai išsiskiria su prakaitu, gerkite aviečių lapų, kotų ir uogų arbatas. Beje, šis nuoviras, pakilus temperatūrai virš trisdešimt septynių laipsnių, tinka nėščioms moterims ir maitinančioms mamoms.

Jeigu išsiskiria su šlapimu – valgykite kadagių uogų, arbūzų, persikų, petražolių ir kitų šlapimą varančių daržovių. Jeigu vaistai išsiskiria per storąją žarną – tinka rabarbarų šaknys, šaltekšnių žievė, alijošių sultys – jas gerkite ryte po keturis ar penkis šaukštus. Jeigu per tulžį – vartokite ugniažolių, šlamučių nuovirus. Taip pat galima išgerti ir itin linksmo vaisto – „Bitnerio“ balzamo, tiesa, labai nedaug – į arbatą pilkite jo tik keletą šaukštelių.

Pektinų (cholesterolio ir nuodų rišiklių) daug orkaitėje keptuose obuoliuose ir morkose. Kas dvi tris valandas reikėtų suvalgyti pakaitomis tai morką, tai obuolį. Jeigu dirbate ir neturite galimybės taip maitintis, kavamale sumalkite linų sėmenis ir berkite jų į stiklinę vandens.

Mažiau pykitės ir labiau mylėkite. Jeigu žmogus valandą riejasi, jo protas ir kūnas patiria stresą, kraujagyslės susiaurėja šešioms valandoms, o organizme susidaro ir pasklinda daug laisvųjų radikalų. Neskubėkite skaudamų ar bičių įgeltų vyro ar žmonos vietų trinti svogūnais. Tik glostykite. Meilė daro stebuklus. Ji veikia patinimą daug geriau už aspiriną!