Tai buvo seniai... Suklego sukrykštė visos Griškabūdžio miestelio pašonės tą atsiminimuosna nuslinkusį rudenį, kai į vidurinę mokyklą atvyko būrys šviežiai iškeptų pedagogų. Tada, 1971-aisiais, tai buvo naujiena stebėti visai kitokius – nuoširdžius mokytojus, visišką priešingybę senajai kartai. Visi jie tuoj pat įsiliejo į miestelio gyvenimą, ir ramusis bažnytkaimis pradėjo keistis, prisi-pildė energingo jaunųjų šurmulio.
Net trumpai apžvelgus Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos direktorės Loretos Jonavičienės nueitą kelią matyti, kad šiai moteriai – likimas ar Aukščiausiasis – buvo pametėjęs dviem atšakomis paženklintą gyvenimo kelią, du pasirinkimus, dvi galimybes, kurie padėjo įgyvendinti pašaukimą, patikėtus uždavinius ir darbus, suteiktus gabumus.