Nes juose daug angliavandenių, o aš-dabar-laikausi-dietos karta pastarųjų bijo nelyg filologės fizikos (ok, ok, teisybės dėlei – toji karta bijo visko, kas šimte gramų turi triženklį skaičiuką kalorijų). Nes bandymus paruošti juos kaip nors kitaip visad atidėdavom geresniems (ar blogesniems, gi pigūs, o dar visos tos asociacijos su badaujančiais studentais, ak) laikams. Nes mes, lietuviai, turim bulvių.
Dar gali būt, kad aš labai neteisi ir makaronus jūs mėgstat. Tuomet sutarsim, jog jie yra vienas greičiausių būdų pagamint skanią vakarienę. Ir kad veik visada šaldytuve galima surasti ką nors, iš ko sukonstruosim padažą. O kur dar visokios lazanijos, kimšti cannelloni ir galybė kitų patiekalų, tinkamų meditacijai virš puodų ar pavaišint kokį svečią. Žodžiu, odė makaronams.
Taigi, tema plati. Šįsyk pasigerinsiu tiems, kurie „baltus“ padažus mėgsta labiau nei tuos, kurių pagrindas – pomidorai ar pesto. Švelnaus skonio, dažniausiai kreminiai, iš draugiško vaikams maisto kategorijos, jei kiti priedai parenkami tinkamai. Padažo pagrindu gali virst grietinėlė, grietinė (būtinai – natūrali, mat visus augalinių riebalų mišinius kaitinant „sutraukia“), pienas (jei dedamas tirštiklis, pavyzdžiui, miltai), kreminiai grietinėlės sūriai (mascarpone, ricotta, philadelphia) ar lydytas sūrelis.
Iš esmės svarbūs tėra du dalykai – kitų padažo ingredientų terminis apdorojimas dar prieš dedant pieno produktus keptuvėn (nes dažniausiai padažo gamyba baigiama, vos išgaunamas reikiamas tirštumas, o tai įvyksta greit) ir nepervirti makaronai (nes jie sugeria skysčius nelyg kempinė – jei bus per ilgai pagulėję verdančiam vandeny, gavę padažo ištiš). Dar turėčiau paragint jus nebijot improvizuot, bet šitai jūs juk jau ir patys žinot, tiesa?
Dar šis tas. Makaronai kildinami iš Kinijos, nūdienos statistinis italas jų suvalgo kiek daugiau nei 23 kilogramus per metus, visam pasauly galima suskaičiuoti apie 600 skirtingų makaronų rūšių, o trys padažai, apie kuriuos tuoj papasakosiu, pagaminami greičiau nei per 20 minučių, va.
***
Jeigu pievagrybius pakeisit miško grybais, tai įdėkit čiobrelio. Jeigu grietinėlę išmainysit į grietinę, tai rinkitės riebią. Jei sugalvosit, kad spagečiai – išmislas nepatogus tiek maišymo, tiek valgymo prasme, tai tiks ir tie, kurių pakelis spintelėj gyvena. Jei jūs jau žinot, koks gėris yra makaronai su grybų padažu, labai nepykit, kad nepasakau nieko naujo.
Spagečiai su pievagrybių padažu
4 valgytojams reiks:
300 g spagečių
30-40 g sviesto
vieno didelio arba poros mažesnių svogūnų
300 g pievagrybių
250 ml 10-15% riebumo grietinėlės
druskos
pipirų
keleto žiupsnių tarkuoto kietojo sūrio
Procesas:
Užkaičiam tris litrus dosniai pasūdyto vandens. Kol užvirs, kubeliais susmulkinam svogūną(-us), grybus kruopščiai nuplaunam ir supjaustom plonom juostelėm.
Keptuvėje išlydom sviestą ir sumetam svogūnus. Juos pažumėlę apkepam, mat jei sudėsim išsyk su grybais, tai, pastariesiems sultis išskyrus, svogūnai ims virt, taip ir nenuspalvinę padažo reikalingu skoniu. Kai jie vos vos pakeičia spalvą, sudedam grybus. Kepam apie 10 minučių vidutiniškai kaitriai.
Tuo pat metu rūpinamės makaronais. Jei patiems sykiais nepavyksta jų išvirt al dente, perskaitom, kas parašyta instrukcijoj. Paprastai virimo laikas ten nurodomas per brūkšnelį, na, 6-8 min, pavyzdžiui. Pirmas skaičius reiškia, kad tiek laiko reikia išvirti al dente, antras – išvirti iki galo. Jei skaičius tėra vienas, tarkim, 10, tai tam, kad turėtumėm tinkamus makaronus, juos verdam 9 minutes. Puode jie turėtų atsidurt kiek vėliau nei pievagrybiai keptuvėj, nors nieko nenutiks, jei makaronai keliomis minutėmis ilgiau pastovės virš kriauklės, kol skystis varvės.
Kai pievagrybiai dailiai apkepa, į keptuvę pilam grietinėlę, gardinam druska ir pipirais. Maišydami kaitinam porą minučių, kol padažas sutirštėja. Pilam ant makaronų, gerai išmaišom (šitai patogiausia daryt dviem šakutėm) ir nedelsiant patiekiam, žiupsnį sūrio užbarstę. Skanaus.
***
Niujorke yra du restoranai, kurių meniu sudaro tik įvairios makaronų su sūriu variacijos – šitai turėtų vaizdžiai iliustruot, kokia tat stipri draugystė, todėl ir aš be jų neapsieisiu. Siūlau vieną paprasčiausių variantų, kai padažo pagrindas – visuomet makaronams ištikimas Bešamelis.
Makaronai su česnakiniu sūrio padažu
4 porcijoms susirandam:
300 g makaronų (geriau kokie nors iš trumpųjų)
2 šaukštų sviesto
4-5 skiltelių česnako
2 šaukštų miltų
250-300 ml pieno
druskos
pipirų
tarkuoto muskato riešuto
150 g čederio ar kito mėgstamo puskiečio/kietojo sūrio
Procesas:
Kol kaista pasūdytas vanduo makaronams, smulkiai sukapojam česnaką, susitarkuojam sūrį (patariu nesirinkt itin švelnaus skonio), atsimatuojam reikalingą pieno kiekį ir pavėpsom per langą ar nuvalom trupinius nuo stalo.
Kai makaronai atsiduria vandeny, nedideliam puode išlydom sviestą. Sudedam česnaką ir intensyviai maišydami kepam apie 20 sekundžių. Perkeptas česnakas apkarsta, todėl nepersistengiam. Dedam miltus ir darbuodamiesi mentele kaitinam apie minutę.
Plona srovele nuolat maišydami (tokio tipo padažus labai patogu gamint naudojantis šluotele – ji padeda miltams nelikt sušokusiems gabalais) supilam pieną. Nesitraukdami nuo viryklės verdam, kol padažas sutirštėja. Jei netyčia ima tirštėti per greitai ar užsižiopsot ir pastebit, kad skysčio nugaravo tiek, kad padažas primena košę, šliūkštelkit dar truputį pieno. Jei šaldytuve liūdi gabalėlis keptos vištos ar virto kumpio – nesikuklinam, supjaustom ir įmaišom. Virtos daržovės irgi tinka.
Sudedam sūrį ir sykiais pamaišydami leidžiam jam ištirpt. Ragaudami pasūdom ir pipirais bei muskato riešutu padažą pagardinam. Sudedam išvirusius ir nukoštus makaronus, išmaišom. Leidžiam pastovėt penketą minučių, kol padažas atauš iki nedeginančio gomurio ir truputėlį į makaronus susigers. Pasistengiam apsiribot viena porcija. Skanaus.
***
Jeigu virtus makaronus sumaišysim su tunu ir žirneliais, pagardinsim svogūnu, gal kokiu pomidoru ir majonezu, valgysim klasikines salotas. Bet oras už lango ir vis dar kai kur nešylantys radiatoriai rėkte rėkia, jog maistas turi būt karštas. Pabandom?
Makaronai su tunu ir žaliaisias žirneliais
4 porcijoms reiks:
300 g makaronų
2-3 šaukštų aliejaus
svogūno
150 g šaldytų žaliųjų žirnelių
stiklinės daržovių sultinio
150 g lydyto tepamo sūrelio
2 skardinių (po 130 g neto masės) savose sultyse konservuoto tuno
druskos
Procesas:
Užkaitę vandenį makaronams, susmulkinam svogūną. Nedidelėje keptuvėje įkaitinam aliejų. Svogūną kepam tol, kol tasai vos vos pakeičia spalvą. Sudedam žirnelius ir užpilam sultinį. Jeigu po ranka tokio nėra, puikiai tinka verdantis vanduo su žiupsniu džiovintų daržovių (mano atveju – morkų, poro ir saliero, ką labai puikiai matom nuotraukoj) ir trupučiu druskos.
Uždengę troškinam 8-10 minučių. Tuo metu pasirūpinam makaronais ir nusunkiam tuną.
Kai žirneliai suminkštėja, dedam sūrelį (jeigu jums baisiai nepriimtini visi ten galbūt gyvenantys E, įvedus guglan „lydytas sūrelis“ rasit instrukcijų, kaip pasigamint tokio namuose patiems) ir maišydami kaitinam, kol padažas pasidaro vientisas ir užverda.
Sudedam tuną (jei nemėgstam intensyvaus tuno skonio, dedam vieną skardinę; jei tuno nemėgstam visam – keičiam jį smulkintu virtu kumpiu), leidžiam jam sušilti, sumaišom su išvirusiais ir nukoštais makaronais, išjungiam viryklę, uždengiam ir paliekam penkioms minutėms pailsėt. Skanaus.
Nesušalkit!
Inga.
