Vazonėlis – lyg spalvingas medis

Užplūsta kiek neįprastas noras – sukurti metų laikų sintezę. Tegul kalba apie virsmo grožį, tegul atskleidžia nuostabaus persikūnijimo ir kartojimosi prasmę. Kartais paprastame veiksme gali atpažinti dėsningumus. Šįkart atrandi jį jungdamas skirtingų metų laikų augmeniją. Pagrindu gali tapti netgi neišvaizdus gėlių vazonėlis.

Klijuoji vieną ant kito ir nurausvėjusius, ir dar beveik žalius lapelius, simbolizuojančius rudens ir vasaros gamtą. Neužmiršti žiedų. Juos imituoji bent mažais melsvais taškeliais. Iš visų sudžiovintų gėlyčių išsirenki našlaites. Jos, nors ir gerokai pakeitusios spalvą, tiks į draugiją bet kam – net ir rudens pranašams. Dėstai padrikai, kaip tik taip, kaip kartais matai gamtoje, ir chaosas, kurio pilni pakampiai, pamažu virsta į nuostabų peizažą.

Renki vazovėliui gyventoją. Svarbu priderinti net ir gėlės lapelių faktūrą, spalvos intensyvumą. Ką žinai, gal gražuolei nepatiks vazonėlio draugija? Arba jam – jos? Patiki, kad fitonija mielai ims flirtuoti su spalvingu vazonėliu.

Ypatingų priemonių nereikia. Pakanka žirklių, klijų, teptuko, popieriaus lapo.

Vazonėlis gali būti visiškai prastas, senutėlis, apsitraukęs apnašomis. Jį gerai nuplaukite ir nušveiskite.

Indrės Vozgirdaitės nuotraukos

Paprasti džiovinimo būdai

Džiovinti knygoje nesudėtinga tiek medžių lapus, tiek plokščius žiedus ar žolynus. Be abejo, netiks augalai, kurių lapai stori, mėsingi. Tarp dviejų knygos arba žurnalo lapų, kad neišsiteptų, reikia įterpti kelis popieriaus lapus. Juos, jei augalai džiūsta ilgiau, kartkartėmis galima pakeisti švariais. Knygą ar žurnalą, sudėjus augalus, geriausia dar paslėgti kokiu nors sunkiu daiktu.
Jei džiovinsi lygintuvu, taip pat įdėk tarp kelių popieriaus lapų. Klok juos kelis, po to – augalus, tada vėl kelis lapus. Lygink šiltu lygintuvu.

Klijuojant svarbiausia švarus, kruopštus darbas. Tai – pusė jūsų sėkmės. Dar kūrybingumo ir tikro noro, kad kūrinys taptų toks, kokio geidžiate.

Kas geriausia padeda kurti? Atidus įsižiūrėjimas į gamtos detalę. Nenuostabu, kad ilgokai tyrinėdamas rudeninio lapo grožį, pamažu imsi suvokti, kur link pasisuks tavo kūrybos eiga. Tai, ką randi gamtoje, nesunkiai kartoji savo kūriniuose: vieną šalia kito klijuoji nurausvėjusius lapus.

AVG nuotr.

Įrėmintas piešinėlis pavirsta mažu paveikslėliu. Gali kabinti ant sienos, statyti tarsi lapų šokio fotografiją, pakeičiančią artimo žmogaus veidą...

Kai supranti, jog konkretus piešinio fragmentas nėra tavo tikslas, nukrinta bet kokie kūrybos pančiai. Išsilaisvinęs iš jų, iš įvairių rudeninių lapų kuri tarsi užburtą dėlionę.

Kaip pagrindą išvirkščia puse klijuoji didžiuosius klevo lapus. Jie kuria keistą natūralaus, neapdirbto popieriaus įspūdį. Šalimais įspraudi ir spalvinguosius – raudonus, geltonus lapus. Kai pirmasis sluoksnis baigtas, laikas pereiti prie mažesnių lapelių. Jiems atiteks ne mažiau svarbus vaidmuo.

Gali pasirodyti, kad detales dėstai padrikai, bet iš tiesų kuri sudėtingą vidinio pasaulio reginį. Kruopščiai jungi lapų kampelius, derini juos prie pagrindo.

Ar tokį kūrinį rėminsite? Pats laikas apsispręsti, nes grožio išsiilgę namai jau laukia...

Trapu. Lengva. Pažeidžiama. Į tai kartais gali persikūnyti rudeninis grožis. Kurk jį tokį, kokį labiausiai nori regėti savo vaizduotėje.

AVG nuotr.