Tačiau dainą kaip II pasaulinio karo sąjungininkų himną išgarsino įžymioji Marlene Dietrich, savaip ją perdainavusi angliškai. Nuo tada ši daina dažnai vadinama "Dykumos kario himnu" ir ją vis iš naujo iki šiol perdainuoja įvairiausiomis pasaulio kalbomis žinomi dainininkai ir net roko grupės.

Į Kauno botanikos sodą rožė "Lilli Marlene" buvo atvežta 1978 m., iš kur pateko į Molekulinės genetikos ir biotechnologijų laboratoriją. Kaip tik Kaune biotechnologijų mokslininkams, vadovaujant garsiai Lietuvos biotechnologei hab.m.dr. Sigutei Kuusienei po 10 metų eksperimentų, vieninteliams Europoje pavyko sinchronizuotai pražydinti rožės "Lilli Marlene" mikroūglius in vitro. Tai pirmas ir kol kas vienintelis toks lietuvių biotechnologų pasiekimas Europoje.

Laboratoriją globojanti UAB "Euromediena" ta proga 2011 metais inicijavo projektą "Rožių draugai". Taip bendromis mokslininkų, menininkų ir socialiai orientuoto verslo pastangomis buvo pradėta kurti pirmoji unikali kolekcija "Lilli Marlen in vitro Lietuva".

Šiandien unikaliai pražydintų mikroūglių rožyčių "Lilli Marlene in vitro Lietuva" kolekcijai jau sukurtos spalvoto meninio stiklo "Solo" vazelės, rankomis raižyto krištolo "Sodai", funkcionalaus dizaino medžio stoveliai su mėgintuvėliais "Labora", autorinio dizaino organinio stiklo stoveliai "Kristalas" su gyvomis rožytėmis.

Prie kolekcijos kūrimo prisideda vis gausėjantis "Rožių draugų" būrys. Pirmosios meninio stiklo vazelės "Solo" sukurtos Kauno meninio stiklo studijoje "Stiklo paslaptis", kuriai vadovauja profesionalus stiklo meistras Aleksandras Žukovas. Jauna kostiumų dizainerė Eva Baliul proginėms "Solo" vazelėms pasiūlė savitus originalius juvelyrikos ir veltinio papuošimus. Kuriant kolekciją buvo bendradarbiaujama su LDK žemėse seniausiu prie Lydos XIX amžiuje įkurtu meninio stiklo fabriku "Neman", kur specialiai "Lilli Marlene in vitro Lietuva" kolekcijai išraižyti krištolo indai "Sodas".

Organinio stiklo autorinio dizaino stovelius "Kristalas" sukūrė žinoma lietuvių dizainerė Rasa Baradinskienė. Grafinį dizainą kolekcijai "Lilli Marlene in vitro Lietuva" kuria Lina Lingienė, kolekcijos fotosesijų autoriai yra žinomi fotografai Tania Serket ir Arūnas Šlikas.

"Rožių draugai" projekto šventinis pristatymas Kaune spalio 13 d. entuziastingai surengtas susivienijus "Lilli Marlene in vitro Lietuva" naujiesiems draugams. Virginija ir Gintautas Ruminai kauniečiams svetingai atvėrė restorano "Miesto sodas" duris pačiame Laisvės alėjos centre prie Kauno muzikinio teatro.

Šventės dalyviai turėjo neeilinę progą susipažinti su žymia Lietuvos biotechnologijų mokslininke hab.m.dr. Sigute Kuusiene, kuri jau daugiau kaip dešimtį metų vykdo unikalius rožių pražydinimo in vitro tyrimus bei eksperimentus. Mokslininkė mielai atsakė į užduotus klausimus, kukliai prasitarusi, kad "visi išradimai įvyksta itin paprastai, reikia tik dirbti, dirbti, dirbti".

Vakaro kulminacija tapo garsios aktorės Nijolės Narmontaitės gyvai atlikta daina "Lili Marlen", kuriai lietuviškus žodžius pagal mokytojo iš Hamburgo Hanso Leipo 1915-ųjų originalų eilėraštį savitai perkūrė Kauno poetas Gintaras Patackas.

Kauno "Studija G" šventinio renginio sceną "Miesto sode" papuošė įspūdingomis gėlėmis, kurias sukūrė bene garsiausia šiandien Europoje tekstilinio popieriaus dailininkė Gaila Akelienė, šiandien dažniau keliaujanti po užsienio galerijas, nei būnanti Lietuvoje. Rožių draugus su šia menininke supažindino Kauno dailininkų ir tekstilininkų gildijos galerijos "Balta" direktorė Jolanta Šmidtienė, surengusi vidurvasarį savo galerijoje pirmąją "Lilli Marlene in vitro Lietuva" kolekcijos parodą ir tapusi ištikima "Lilli Marlene in vitro Lirtuva" rožių drauge.

Spalio ir lapkričio mėnesiais IT mokslo, meno ir verslo projektas "Rožių draugai", kuriam vadovauja menotyrininkė dr.Rasa Gečaitė, unikalią kolekciją "Lilli Marlene in vitro Lietuva" pristatys Vilniuje ir Klaipėdoje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)