„Rudens puokštė – tai ne tik puošmena. Ji gali būti šventės akcentas, savotiška staigmena, kurią galima su pasimėgavimu pabaigoje imti ir... suvalgyti“, – šypsosi floristas Marijus Gvildys.
Pasak jo, rudens sezonui charakteringa apskritimo forma, simbolizuojanti pilnumą, pasyvumą: augalai nustoja augti, stiebtis, jų lapai vysta, raukšlėjasi ir pamažėl įgauna savitą, nepakartojamą faktūrą, apskritimą primenančias formas, sunoksta apvalios uogos, subręsta panašios formos vaisiai...
Rudeniui būdinga gausa, daugiasluoksniškumas, akivaizdus žvilgterėjus į išsipūtusį, pilną gėrybių krepšį. Jį Marijus Gvildys ragina nusipinti patiems.
Pynimui tiks įvairūs augalai: ilgos smilgos, šiaudai, viržiai, meldų lapai. Galima derinti kelis skirtingus augalus, tačiau jei žadame į krepšį sudėti spalvingas gėles, įvairius vaisius, persistengti nereikia – geriau pasirinkti vieną floristinę medžiagą.
Pinti pradedame nuo centro spirale sukdami 0,6–1 cm skersmens giją. Jos vijas vieną prie kitos tvirtiname 7–8 vietose apsukdami viela (1): ją sulenkiame pusiau, užmauname ant pirmos vijos ir galus po vija porą kartų apsukame; žemiau esančią viją tvirtiname toje pačioje linijoje tokiu pat būdu. Kad krepšys išeitų išgaubtas, spiralę platiname saikingai, kad jos kraštai būtų statesni. Pernelyg išplatėjęs krepšys gali būti netvirtas, todėl pabaigoje būtina dar keliose vietose vijas apsukti viela. Baigę pinti krepšį, jo centre pritvirtiname tris kojeles iš tvirtos dvigubos vielos.
Nesvarbu, kas tai bus: gėlė, lapas ar vaisius – kiekvienai krepšio turinio detalei padarome kotelius iš vielos (2). Floristas nepataria vaisių mauti ant iešmelių, mat nuo jų jie gali nukristi. Daug patikimiau prie vaiskočio įtvirtinti trišakį – giliai įkišti tris vielutes, jas užlenkti prie pat vaisiaus ir apačioje susukti vieną su kita. Puokštėje labai dekoratyviai atrodys bergenijų lapai, kurie įgaus originalią formą juos sulenkus pusiau horizontaliai, paskui vertikaliai ir šonus apačioje sutvirtinus vielos galiuku.
Visų puokštės detalių kotelius sukišame į krepšio centre paliktą angą, kartu su krepšio kojelėmis tvirtai surišame siūlu. Kotelius nukerpame, siūlą paslepiame po dekoratyvia virve, kaspinu, vielos galiukus sukišame į krepšio vidų. Jei norime puokštę nešti rankoje, reikia pritvirtinti dekoratyvius kotus iš bet kokios patikusios floristinės medžiagos. Tokia rudens puokštė gražiausiai atrodys terakotos, aprūdijusio metalo, vario, medžio inde arba storo spalvoto stiklo vazoje.
Floristas Marijus Gvildys pastebi, jog reikia iš anksto apgalvoti, kam puokštė bus skirta ir iš ko ją darysite, mat nuo to priklauso krepšio dydis, storis, tvirtumas, vielos storis ir lankstumas.
Pintą krepšį gali pakeisti ir gardžios daržovės: arbūzai, melionai, moliūgai. Nupjauname meliono viršų ir šaukštu išskobiame abiejų dalių minkštimą. Į didesnės dalies vidų įkišame sudrėkintą puokščių kempinę, kad ji nejudėtų, galime apkamšyti samanomis, ir sukaišome vaisius, uogas, gėles, lapus. Į nupjautą meliono viršų taip pat pridedame vaisių ir gėlių. Kad žiedai ilgiau nevystų, sutrumpintus jų kotelius sukišame į vynuoges – savotiškus natūralios gamtos mėgintuvėlius (3).
M. Gvildys perspėja, jog rudens puokštė melione ar arbūze – trumpalaikė puošmena: šiltoje aplinkoje vaisius pradeda rūgti, vyksta kiti cheminiai procesai, dėl kurių gėlės greičiau nuvysta, atsiranda nemalonus kvapas. Todėl įspūdingas puokštes „gyvuosiuose induose“ geriausia naudoti vaišių stalui papuošti – staigmenai, kurią pabaigoje galima imti ir pasigardžiuojant suvalgyti... Skanaus!
