Lepus ir kaprizingas?
Kartą ir man pačiai teko auginti kavamedį. Susižavėjusi nusipirkau parduotuvėje, nepaisydama įspėjimų, kad turėsiu vargo su šiuo kaprizingu augalu. Taip ir nutiko – skurdo, gelto, barstė lapus, kol liko plikas stiebas, ką jau kalbėti apie pupeles... Todėl labai nustebau, kad kitiems pavyksta net ir pupelių derlių nusirinkti.
„Kavamedį reikia auginti iš sėklų. Tik jos turi būti šviežiai surinktos, nes dygimo periodas trumpas. Parduodamos parduotuvėse sėklos nežinia, kiek laiko bus užsigulėjusios ant lentynos, ar tinkamomis sąlygomis laikytos, tad gali neprasikalti daigeliai, – aiškina J. Dabrilaitė. – Medelio skiepyti nereikia, jis auga greitai. Jau po kelerių metų pražysta, kambaryje paskleisdamas nepaprastai malonų pakalnučių aromatą, ir užmezga vaisius.“
Specialistė paneigia mitą, esą kavamedį sunku auginti – jis tikrai nėra lepus.
„Jeigu nusipirkote augalą parduotuvėje, gali būti problemų dėl kitų dalykų – kavamedis iš pradžių gražiai atrodo, nes „pripumpuotas“ augimą skatinančių hormonų ir kitokios chemijos, nuo kurios lapai tampa sodriai žali. Po kiek laiko namuose tų medžiagų veikimas pasibaigia, augalas pavargsta ir nunyksta. Jo jau neišgelbėsi. Neteko matyti išauginto didelio kavamedžio, įsigyto parduotuvėje. Vienintelė išeitis – parsinešus augalą namo, iš karto pakeisti žemę vazonėlyje“, – pataria Jurgita.
Stiklinė pupelių
J. Dabrilaitė augino du kavamedžius (Coffea arabica): vieną padovanojo mamai, kitą pasiliko sau. Pasiliktasis augalas nedidelis, mat dažnai genimas, formuojamas. Jurgita kavamedį augina ne dėl pupelių, o kaip... atramą afrikinėms orchidėjoms.
Jurgitos mamos Virginijos Dabrilienės namuose kavamedis auga jau beveik 8 metus. Jo viršūnė nupjauta, nes kambarys – ne oranžerija, vietos nėra daug. Tačiau šiam augalui reikia erdvės: jeigu ne į viršų, tai į šonus.
„Mano namuose kavamedis mažesnis, nes jį auginu mažame vazone. Kai šaknims ankšta, sulėtėja augimas“, – pasakoja Jurgita. Jai pupelių nereikia, gali jomis pasimėgauti apsilankiusi pas mamą.
Šiais metais pirmą kartą surinktas toks derlius – stiklinė pupelių. Tai arabikos rūšies kava, tokia pat, kokią perkame parduotuvėje. Iki šiol naminės kavos nei Jurgita, nei jos mama neragavo, nes sėklas išdalijo draugams ir pažįstamiems, panorusiems auginti kavamedį.
Po dvi figas
Jurgita neperka džiovintų figų parduotuvėje, tikina, kad jos nėra tokios skanios ir saldžios kaip užaugintosios namuose. Net pati nustebo, kai sunoko pirmieji vaisiai ir ištirpo burnoje tarsi medus.
Moteris augalą užsiaugino iš mažos šakelės (ji įsišaknija gan lengvai), nupjautos nuo didelio derančio medžio. Galima užsiauginti ir iš sėklos, bet teks ilgai laukti, kol sužaliuos augalėlis.
Figmedis, arba skiautėtalapis fikusas, natūraliomis sąlygomis savo tėvynėje Viduržemio jūros šalyse, Mažojoje Azijoje užauga iki 8–12 m aukščio, ramybės periodu numeta lapus. Namuose figmedžiai auga lėtai, nėra aukšti (1,5–2,5 m aukščio) ir nesuformuoja plačios lajos.
Jurgitos figmedis dar nedidelis, kasmet ant jo sunoksta du vaisiai. Pirmojo derliaus sulaukė ant jauno augalėlio jau po metų. Užima visai nedaug vietos, o dera kaip kokia obelis! Užmezga vaisius kovo–balandžio mėnesiais, juos nokina gana ilgai, prisirpsta tik vasaros pabaigoje. Kauno botanikos sode figmedis dera du kartus per metus, pirmieji vaisiai sunoksta vasaros pradžioje.
Žiedas vaisiaus viduje
„Žiemą figmedis numeta lapus. Dėl to neverta išsigąsti, ankstyvą pavasarį vėl sužaliuos. Šiam augalui reikia ramybės periodo, vėsios aplinkos temperatūros. Jeigu per žiemą laikomas šiltai, gali nevesti vaisių“, – pasakoja Jurgita, pasirinkusį šį augalą dėl gražios egzotiškos išvaizdos. Jo šakos ne tiesios, o grumblėtos kaip seno medžio.
„Kadangi vaisius dažniausiai veda ant pirmamečių ūglių, augalą reikia formuoti krūmo formos, kad būtų kuo daugiau horizontalių šakelių. Vertikaliai augantį pirmų metų ūglį nukirpkite, kai ant jo bus septyni aštuoni lapai. Ir toliau formuokite taip, kad augtų ne į viršų, o į šonus. Į vidų krypstančius ūglius taip pat atsargiai nugnybkite, kad nesutankėtų. Po metų ar dvejų turėsite tvirtą pusantro metro ar dar aukštesnį medelį, kuris ilgai derės“, – aiškina specialistė.
Keliauja į sriubą
Lauramedis nėra labai retas augalas, tačiau taip pat priskiriamas egzotiškiems augalams, todėl rado vietos Jurgitos kolekcijoje. Jis, kaip prieskonis, buvo įkurdintas ant virtuvės palangės. Išaugintas iš mažos šakelės, pasodintas į mažą vazonėlį, kad lėtai stiebtųsi į viršų. Nukirpus viršūnę, pradeda šakotis.
„Lapelis kitas nukeliauja į sriubos puodą. Nors jis nėra aromatingesnis nei pirktiniai džiovinti lapeliai. Tikriausiai reikėtų riebesnės žemės, daugiau trąšų ir, žinoma, saulės. Nuo augimo sąlygų priklauso, kiek augalas sukaupia eterinių aliejų“, – teigia augalų žinovė.
Žydi vieną dieną
J. Dabrilaitės namuose kaip vaškuolė vyniojasi kvapioji vanilė. „Norint sulaukti jos vaisių, reikia nemažai kantrybės, nes derėti augalai pradeda tik užaugę iki 20 metrų“, – sako neįprastų augalų šeimininkė. Ji vanilę augina jau šešerius metus, ši susiraizgiusi, todėl tikslaus ilgio nežino, spėja, kad maždaug 3 metrų.
Kvapioji vanilė – daugiametė, orchidinių šeimos žolinė liana orinėmis šaknimis, žydinti baltais kvepiančiais žiedais. Beje, jų kvapas nė kiek neprimena mums įprasto vanilinio cukraus. Vanilės žiedas prasiskleidžia vienai dienai.
Renkamos pageltusios vanilės ankštys su neprinokusiomis sėklomis. Jos fermentuojamos, paskui apie mėnesį džiovinamos saulėje. Tai ilgas ir sudėtingas procesas: ankštys tampa beveik juodos ir įgauna specifinį kvapą.
Patarimai norintiesiems auginti...
...kavamedį. Šiam augalui tinkamiausia šviesi vieta. Geriausia – ant palangės arba saulėtame kambaryje, kurio langai į pietus. Laistykite iš viršaus, tinkamiausias lietaus vanduo arba kelias paras pastovėjęs vandentiekio, tiks ir virintas. Žemė turi būti nuolat drėgna, neleiskite perdžiūti. Rytais apipurkškite vandeniu, kad lapai būtų blizgūs ir nedėmėti, naudokite distiliuotą. Pavasarį, vasarą, rudens pradžioje kartą per mėnesį tręškite lapiniams augalams skirtomis trąšomis.
Figmedis. Mėgsta šviesą, šilumą, bet pakenčia ir pavėsį, tik tuomet derlius būna mažesnis. Geriausia vieta - prie pietinio lango. Dirvai nereiklus. Nuo rudens iki pavasario reikia laikyti patalpoje, kurios temperatūra ne aukštesnė kaip 10–15 laipsnių. Kai kurios veislės žaliuoja ištisus metus, jas galima laikyti ir šiltoje patalpoje. Žiemą žemė apklojama samanų arba pjuvenų sluoksniu ir laistoma tiek, kad neperdžiūtų.
Lauramedis. Nereikia ypatingų sąlygų, nereiklus drėgmei, nebijo sauso oro. Tręškite organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Lauro lapus patariama skinti nuo trimečių ar keturmečių augalų lapkričio–vasario mėnesiais. Pjaunamos šakelės su lapais ir 7–10 dienų džiovinamos pavėsyje, paskui lapai nuskabomi ir laikomi sausai maišelyje.
Vanilė. Sudaiginti namuose neįmanoma. Lengviausia dauginti nupjovus šakelę su bambliu, iš kurio gali išaugti šaknys. Nereikia net sodinti, įsišaknija padėta ant drėgnų samanų. Būtina daug saulės ir drėgmės, taip pat gryno oro. Žydi tik oranžerijose. Auginant bute, reikia vynioti stiebą aukštyn žemyn, galima karpyti ir formuoti.
